Pereiti prie turinio

Rygos mūšis (1204)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rygos mūšis
Priklauso: Livonijos kryžiaus žygiai
Data 1204 m. vasara
Vieta Ryga
Rezultatas Rygos pergalė
Konflikto šalys
lietuviai
lyviai
Vokiečių ordinas
Ryga
Vadovai ir kariniai vadai
Neužfiksuotas
Pajėgos
Apie 300 lietuvių, neužfiksuotas skaičius lyvių
Nuostoliai
Nežinoma Nežinoma

Rygos mūšis – 1204 m. vasarą įvykęs lietuvių ir lyvių išpuolis prieš Rygos miestą, 1203 m. surengto Jersikos ir lietuvių pajėgų žygio į Rygą tęsinys, Livonijos kryžiaus žygių pirmojo etapo dalis. Mūšis aprašytas Henriko Latvio kronikoje.

Žygis surengtas vyskupui Albertui (vok. Albert von Buxhöwden) išvykus iš Rygos verbuoti naujų kryžiuočių.

Lietuvių ir lyvių žygyje dalyvavo beveik trys šimtai Lietuvos karių kartu su sąjungininkais – nekrikštytais Aizkrauklės ir Lielvardės lyviais. Užpuolikai patraukė Rygos link, kur prie Senojo kalno (lot. Mons Antiquus) susirėmė su kryžiuočiais ir rygiečiais. Mūšio metu iš laivų išsilaipinę lyvių kariai bandė užimti miestą iš Dauguvos pusės, tačiau miesto įgulai juos apšaudžius strėlėmis, šie atsitraukė.[1]

  • (LT) Latvis, Henrikas, Vartbergė, Bermanas Livonijos kronikos, Vilnius, Mokslas, 1991, 222 p., ISBN: 5420004666
  1. Latvis, Henrikas, Vartbergė, Bermanas Livonijos kronikos, Vilnius, Mokslas, 1991, VIII, 1