Rygos mūšis (1204)
| Rygos mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Livonijos kryžiaus žygiai | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| lietuviai lyviai |
 Vokiečių ordinas Ryga
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Neužfiksuotas | |||||||
| Pajėgos | |||||||
| Apie 300 lietuvių, neužfiksuotas skaičius lyvių | |||||||
| Nuostoliai | |||||||
| Nežinoma | Nežinoma | ||||||
Rygos mūšis – 1204 m. vasarą įvykęs lietuvių ir lyvių išpuolis prieš Rygos miestą, 1203 m. surengto Jersikos ir lietuvių pajėgų žygio į Rygą tęsinys, Livonijos kryžiaus žygių pirmojo etapo dalis. Mūšis aprašytas Henriko Latvio kronikoje.
Žygis surengtas vyskupui Albertui (vok. Albert von Buxhöwden) išvykus iš Rygos verbuoti naujų kryžiuočių.
Lietuvių ir lyvių žygyje dalyvavo beveik trys šimtai Lietuvos karių kartu su sąjungininkais – nekrikštytais Aizkrauklės ir Lielvardės lyviais. Užpuolikai patraukė Rygos link, kur prie Senojo kalno (lot. Mons Antiquus) susirėmė su kryžiuočiais ir rygiečiais. Mūšio metu iš laivų išsilaipinę lyvių kariai bandė užimti miestą iš Dauguvos pusės, tačiau miesto įgulai juos apšaudžius strėlėmis, šie atsitraukė.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- (LT) Latvis, Henrikas, Vartbergė, Bermanas Livonijos kronikos, Vilnius, Mokslas, 1991, 222 p., ISBN: 5420004666
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Latvis, Henrikas, Vartbergė, Bermanas Livonijos kronikos, Vilnius, Mokslas, 1991, VIII, 1