Policės
Policės lenk. Police | |
---|---|
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Vakarų Pamario vaivadija |
Įkūrimo data | 1260 |
Meras | Władysław Diakun |
Gyventojų | 33 625 |
Plotas | 37,31 km² |
Tankumas | 901 žm./km² |
Altitudė | 0−32 m |
Pašto kodas | 72-009, 72-010, 72-011, 72-015 |
Tinklalapis | www.police.pl |
Vikiteka | Policės |
Policės (lenk. Police; vok. Pölitz; kašub. ir pomer. Pòlice) – miestas Vakarų Pamario vaivadijoje, šiaurės vakarų Lenkijoje. Policių apskrities administracinis centras.
Per miestą teka Odra, kuri estuarijoje įteka į Ščecino įlanką. Nutolęs 15 km į šiaurę nuo Ščecino centro. 33 625 gyventojų (2014 m. duomenys). Miesto autobusų tinklas su Ščecino miestu.[1] Jūrų uostas ir upių uostas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmą kartą paminėtas 1243 m. 1260 m., Pomeranijos kunigaikštis Barnimas I-sis suteikė miestui Magdeburgo teises. XIII a. pab. tapo Dreikų (Drake) šeimos feodu. 1321 m., mirus Otto Drake, miestas tapo priklausomas nuo šalia esančio Ščecino.
Antrojo pasaulinio karo metais mieste veikė stambi aviacinio kuro gamybos įmonė (Hydrierwerke Pölitz – Aktiengesellschaft), užėmusi 200 ha plotą.[2] Čia buvo įdarbinti civiliai žmonės, karo belaisviai, konclagerių kaliniai iš nacių Vokietijos užkariautų šalių. Šiems darbuotojams apgyvendinti aplinkui buvo įsteigtos kelios stovyklos, tarp jų ir moterims (Nordlager, Pommernlager, Wohnschiff Bremerhaven, Tobruklager, Wullenweverlager, AEL Hägerwelle ir Štuthofo koncentracijos stovyklos filialas). Skaičiuojama, kad per Antrąjį pasaulinį karą nuo bado, ligų, išsekimo ir kankintojų žiaurumo mirė apie 13 000 žmonių, daugiausia lenkų. Šiuo metu yra muziejus.[2]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Miesto biblioteka
-
Neogotikinė XIX a. bažnyčia
-
Gotikinė XV a. koplyčia
-
Universiteto ligoninė (Ščecino Pamario medicinos universitetas)
-
Memorialinis paminklas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ [1] Archyvuota kopija 2017-12-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2,0 2,1 Muzeum Historyczne „Skarb” Archyvuota kopija 2017-12-15 iš Wayback Machine projekto.