Pokomčiai

Pokomčiai
Gyventojų skaičius	114 423
Populiacija šalyse	Gvatemala (Aukštutinis Verapasas, Žemutinis Verapasas)
Kalba (-os)	pokomčių, ispanų
Religijos	krikščionybė (katalikybė, protestantizmas), prigimtinė tikyba
Giminingos etninės grupės	pokomamai, uspantekai, kičiai, kekčiai, kakčikeliai, kiti majai

Pokomčiai (isp. Poqomchí, Poqomchi’) – indėnų (majų) tauta, gyvenanti vidurio Gvatemaloje (daugiausia Aukštutinio Verapaso ir Žemutinio Verapaso departamentuose). Populiacija ~115 tūkst. žmonių (XX a. II pusėje – 48 tūkst.). Pokomčių kalba priklauso majų kalbų šeimai; taip pat dalis kalba ispaniškai. Tikintieji – katalikai, yra protestantų.

Iki ispanų užkariavimo XVI a. buvo sukūrę valstybinių darinių. Pagrindinės pokomčių gyvenvietės buvo Čama, Čišojus, Kachkonas, Taktikas, Tamachunas, Tukuru, Patalis ir kt. Nuožmiai priešinosi užkariavimui, bet 1528 m. buvo pavergti.

Tradicinis verslas – rankinė lydiminė žemdirbystė (auginami kukurūzai, pupelės, moliūgai, kakava, tabakas, pomidorai, medvilnė, nuo kolonijinių laikų – kviečiai, cukranendrės, bulvės, pardavimui kava). Laiko naminius paukščius (vištas, kalakutus), kiaules, kartais galvijus, avis, ožkas, arklius, mulus. Verčiamasi medžiokle, rankiojimu, žvejyba, bitininkyste. Išvystyti amatai: puodininkystė (polichrominė ir reljefinė keramika su raštais: indai, smilkalinės, statulėlės), rankinis audimas, pynimas (dembliai, krepšiai), muzikos instrumentų gamyba, sidabrakalystė, odos išdirbimas, čerpių, plaušplyčių gamyba. Bendruomenės pasiskirsčiusios darbais, atskirose gyvenvietėse yra profesionalūs meistrai (puodininkai, juvelyrai).

Pokomčių gyvenvietė būna linijinio arba padrikojo plano. Yra senas paprotys kaimą ar miestelį dalinti į 2–4 kvartalus, kurie senovėje sudarydavo atskirus administracinius, apeiginius vienetus, savo vadus ir atstovus seniūnų taryboje. Būstas vienos patalpos, stačiakampio plano, rėmas iš rąstų, stogas aukštas, šiaudinis, dvišlaitis. Sienos gaminamos iš žardžių, cukranendrių, susietos šiaudais, kartais statomos iš plaušplyčių (ypač miestuose, kur stogai būna iš čerpių).

Vyrų apranga kreolinė, tebenešioja raudonas plačias juostas, šiaudines kepures, sandalus. Moterys nešioja ilgus durstytus arba klostuotus mėlynus, tamsiai raudonus sijonus, baltus siuvinėtus marškinius, palaidines, uipilius, raštuotus šalius. Kasas perpina įvairiaspalviais siūlais.

Tradicinė šeima didžioji arba mažoji, monogaminė, santuoka patrilokalinė arba neolokalinė. Esti gimininiai klanai, bendruomenės daugiausia endogaminės. Nevedę vyrai sudaro draugijas. Svarbų vaidmenį atlieka apeiginės vyrų ir moterų bendrijos (kompadrijos ir kofradijos). Išlikusi senoji mitologija, tautosaka (legendos, pasakos, dainos), šokiai, gerbiamos protėvių, kalnų, kryžių, lietaus, vaisingumo dvasios. Paplitęs raganavimas, nagualizmas, šamanizmo liekanos. Rengia piligriminius žygius į kalnų šventvietes, kur atlieka aukojimus.