Pogo lazda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pogo lazdos veikimo principas

Pogo lazda (angl. pogo stick, kur PoGoakronimas nuo Pohlig ir Gottschall) – strypo pavidalo spyruokliuojantis įtaisas, skirtas šokinėjimui nuo žemės stovinčioje padėtyje. Dažnai naudojama kaip žaislas, vadinamas „šokliuku“,[1] aktyvaus poilsio priemonė, treniruoklis. Šio įrankio galimybės paskatino ekstremalios sporto šakos – pogo šuolių – vystymąsi.

Šiuolaikinę pogo lazdą 1920 m. užpatentavo Hanoveryje vokiečių išradėjai Max Pohlig ir Ernst Gottschall, pavadinę prietaisą „spyruokline šokdyne“. Manoma, kad iš šių vyrų pavardžių pirmųjų dviejų raidžių yra kilęs žodis „pogo“.[2]

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pogo įrankį sudaro metalinis vertikalus strypas su rankena viršuje ir atramomis kojoms apatinėje dalyje. Strypo dalyje, po kojomis, įmontuota spaudžiamoji spyruoklė, sujungianti dvi strypo dalis. Šiuolaikinėse pogo lazdose spyruokles gali pakeisti įvairios kitos konstrukcijos – pneumatinė pakaba, elastinė varžtis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]