Plynosios telmologinis draustinis
| Plynosios telmologinis draustinis | |
|---|---|
| telmologinis draustinis | |
 Plynosios pelkė
| |
| Vieta: | Tauragės rajonas,  Lietuva
|
  Plynosios telmologinis draustinis | |
| Koordinatės: | 55°19′30″ š. pl. 22°8′19″ r. ilg. / 55.32500°š. pl. 22.13861°r. ilg. |
| Plotas: | 8,4 km² |
| Įkurtas: | 1996 m. |
| Valdymas: | Lietuvos aplinkos apsaugos agentūra |
Plynosios telmologinis draustinis – draustinis Plynosios pelkėje (Tauragės rajonas), kurio paskirtis išsaugoti aukštapelkės kompleksą su plynėmis, ežerokšniais ir apypelkio miškais, saugomų augalų kupstinių kūlingių (Trichophorum caespitosum L.Hartum) augavietes, paukščių dirvinių sėjikų (Pluvialis apricaria) gervių (Grus grus) perimvietes ir erelių rėksnių (Aguita pomarinall C.L.Brechm), vapsvaėdžių (Permis apivorus), baltnugarių genių (Dendrocopos lencotos Bechst.) gyvenamus biotopus apypelkio miškuose.[1] 2003 m. įrengtas Plynosios pažintinis takas.
Draustinis priklauso Pagramančio regioniniam parkui. Draustinis apima kai kuriuos Dabrupinės bei Balskų girininkijos kvartalus. Plotas 840 ha.
Labai iškilią Plynosios aukštapelkę dengia 3-4 m storio durpių klodas. Klodo sandara rodo, kad pradžioje seklioje įlomėje buvo raistas, kuris ilgainiui virto aukštapelke. Tai patvirtina istoriniai rajono žemėlapiai, juose toje vietoje pažymėtas raistas. Dabar šioje teritorijoje yra tipiškas aukštapelkės kompleksas. Iš pelkės išteka trys upeliai: Alanga, Krančia ir Vynija. Pastarieji du numelioruoti.
Plynosios pakraščiuose tarpsta kimininių raistų bendrijos. Medžių aukšte vyrauja paprastoji pušis. Žolynas gerai išsivystęs, vyrauja paprastoji nendrė, kupstinis švylys, viksvos, paprastoji melvenė, pelkinis gailis, tekšė ir kt. Labiau išgaubtoje pelkės dalyje, arčiau pelkės centro, auga žemaūgės pušaitės ir karpotasis beržas. Žolinėje paklotėje dominuoja paprastoji spanguolė, magelaniniai kiminai, kupstinis švylys, juodoji varnauogė, viržis, apskritalapė saulašarė, vaivorai bei Raudonosios knygos rūšis – kupstinė kūlingė.
Pelkės centre yra duburingieji kompleksai, sudaryti iš skirtingų bendrijų: pakilių vietų (kemsų) ir įdubusių plotelių (duburių). Duburiai dažniausiai yra pailgos formos, 2-10 m ilgio ir 3 m pločio. Aukščių skirtumas tarp kemsų ir duburių 0,3-0,6 m. Duburiuose, kurių paviršiuje žliugsi vanduo, auga hidrofiliniai augalai, o kemsams būdingi sausesnių vietų augalai. Vietomis, besivystant duburingiems kompleksams, duburių užimamas plotas didėja. Juose nuolat telkšo vanduo. Susijungus keletui duburių, susidaro iki 100 m ilgio ir 5 m pločio ežerokšniai. Tai rodo, kad Plynosios aukštapelkėje formuojasi ežerokšniniai kompleksai
Pelkėje aptikta dirvinių sėjikų perimvietė, stebėtos pievinės lingės, peri tetervinai. Plynojoje yra nemažai plėšriajai medšarkei tinkamų biotopų.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ LR Vyriausybės nutarimas „Dėl Pagramančio regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“[neveikianti nuoroda]. 2009 m. gruodžio 2 d. Nr. 1608
- Pagramančio regioninio parko draustiniai Archyvuota kopija 2013-03-31 iš Wayback Machine projekto.