Plokštinės raketų bazė
56°01′33″ š. pl. 21°54′34″ r. ilg. / 56.02583°š. pl. 21.90944°r. ilg.
Plokštinės požeminė balistinių raketų su termobranduoliniais užtaisais bazė – TSRS ginkluotųjų pajėgų raketų bazė, pastatyta Plokštinės miške netoli Platelių ežero, 13 km šiauriau Plungės, aukščiausioje miškais apaugusioje, mažai apgyvendintoje regiono vietovėje į šiaurės rytus nuo Plokščių kaimo. Tai pirmoji kovinė Tarybų Sąjungos požeminė R-12 Dvina balistinių vidutinio nuotolio raketų bazė. Joje bazavosi vienas 79-ojo raketų pulko divizionas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bazė statyta nuo 1960 m. rugsėjo iki 1962 m. gruodžio 31 d. Bazės statyboje per 2 metus dalyvavo viso apie 10 000 kareivių, daugiausia estų. Prieš pradedant įrenginėti bazę, iš apylinkių buvo iškelti visi gyventojai.
Raketų paleidimo aikštelė buvo aptverta tvora, kurią sudarė 6 apsauginės linijos: spygliuotos vielos, signalizacijos, aukštos įtampos elektros linijos. Po apginklavimo R-12U raketomis bazė buvo priimta į ginkluotę 1964 m. sausio 5 d.
1978 m. JAV žvalgybos tarnyboms sužinojus apie bazės vietą, vasarą iš bazės ginkluotė buvo išvežta, pasitraukė TSRS kariai. Po nepriklausomybės paskelbimo ir TSRS kariuomenės pasitraukimo, požeminis statinys ilgą laiką buvo neprižiūrimas ir niokojamas, bazėje siautėjo vandalai ir ypač metalo rinkėjai, kurie vogė viską kas įmanoma, pjaustė spalvotą metalą ir gabendavo supirkėjams.
Nuniokotoje buvusioje balistinių raketų bazėje po rekonstrukcijos buvo įkurtas Militarizmo muziejus, pervadintas Šaltojo karo muziejumi.
Karinis potencialas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Raketų skrydžio nuotolis siekė iki 2280 km, startinė masė iki 42,2 t, kovinės dalies masė iki 1630 kg. Raketos termobranduolinė kovinė dalis, priklausomai nuo tipo, atitiko 1-1,3 / 2-2,3 megatonų TNT ekvivalento galingumą. Priklausomai nuo politinės situacijos raketos buvo nutaikomos į Ispaniją, D. Britaniją, Norvegiją, Turkiją, Vakarų Vokietiją. Dėl itin didelio bazės slaptumo ir galimo pavojaus Platelių gyventojams raketos iš bazės niekada nebuvo leidžiamos. Bazę sudaro 4 gelžbetoniniai raketų paleidimo įrenginiai – šachtos, dengiamos virš žemės iškilusiais kupolais. Juos buvo galima pakelti, bėgiais nuslinkti į šalį per 30 min. Visa bazė, kurią sudarė keturios 27 m gylio apie 5 m skersmens raketų šachtos, patalpos, kuriose sumontuota valdymo, paleidimo įranga, elektros generatoriai, yra po žeme. Požemiai tamsūs, siauri praėjimai, masyvios geležinės durys. Esant ypatingai situacijai, užtikrinus visišką sandarumą buvo galima išgyventi 3 paras.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficialus Šaltojo karo muziejaus Žemaitijos nacionaliniame parke puslapis Archyvuota kopija 2012-11-11 iš Wayback Machine projekto.
- Raketų bazė urbanexploration.lt portale Archyvuota kopija 2014-07-17 iš Wayback Machine projekto.