Plokštinės raketų bazė
56°01′33″ š. pl. 21°54′34″ r. ilg. / 56.02583°š. pl. 21.90944°r. ilg.
Plokštinės požeminė balistinių raketų su termobranduoliniais užtaisais bazė – Sovietų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų raketų bazė, pastatyta Plokštinės miške netoli Platelių ežero, 13 km šiauriau Plungės, aukščiausioje miškais apaugusioje, mažai apgyvendintoje regiono vietovėje į šiaurės rytus nuo Plokščių kaimo. Tai pirmoji kovinė sovietų požeminė R-12 Dvina balistinių vidutinio nuotolio raketų bazė.[1] Joje bazavosi vienas 79-ojo raketų pulko divizionas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bazė statyta nuo 1960 m. rugsėjo iki 1962 m. gruodžio 31 d. Bazės statyboje per 2 metus dalyvavo viso apie 10 000 kareivių, daugiausia estų. Prieš pradedant įrenginėti bazę, iš apylinkių buvo iškelti visi gyventojai.
Raketų paleidimo aikštelė buvo aptverta tvora, kurią sudarė 6 apsauginės linijos: spygliuotos vielos, signalizacijos, aukštos įtampos elektros linijos. Po apginklavimo R-12U raketomis bazė buvo priimta į ginkluotę 1964 m. sausio 5 d.
1978 m. JAV žvalgybos tarnyboms sužinojus apie bazės vietą, vasarą iš bazės ginkluotė buvo išvežta, pasitraukė SSRS kariai. Po nepriklausomybės paskelbimo ir SSRS kariuomenės pasitraukimo, požeminis statinys ilgą laiką buvo neprižiūrimas ir niokojamas, bazėje siautėjo vandalai ir ypač metalo rinkėjai, kurie vogė viską kas įmanoma, pjaustė spalvotą metalą ir gabendavo supirkėjams.
Nuniokotoje buvusioje balistinių raketų bazėje po rekonstrukcijos buvo įkurtas Militarizmo muziejus, pervadintas Šaltojo karo muziejumi.
Karinis miestelis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maždaug už 0,5 km raketų paleidimo bazės (dabartinio Šaltojo karo muziejaus ekspozicijos) buvo pastatytas karinis miestelis. Jame 3 metų karinę tarnybą atliko apie 300 kareivių (100 karininkų ir 200 eilinių). Kariškiai čia gyveno nuolat, todėl jų poreikiams užtikrinti 12 ha plote buvo pastatyta apie 30 pastatų su visa reikalinga infrastruktūra, tame tarpe ir 60-70 kiaulių talpinanti ferma, užtikrinanti savarankišką karinio personalo maitinimą.[2]
1960 m. statybų pradžioje iškilo keli laikini mediniai pastatai – kareivinės, valgyklos. Vėliau sumūryti didžiuliai įvairios paskirties statiniai. Gyvenamieji namai (kareivinės), valgyklos buvo atskiros karininkams ir kareiviams. Pastatyti: karininkų štabas, 2 valgyklos, katilinė, elektrinė, medicinos punktas, klubas, įvairios paskirties sandėliai, kiti pagalbiniai pastatai. Be naujo geriamojo vandens bokšto, vanduo buvo tiekiamas ir vandentiekiu iš Platelių ežero, kurio pakrantėje stovėjo 2 galingi vandens siurbliai. Maistui skirtas vanduo buvo gerai išvalomas: apšviečiamas UV spinduliais, po to baktericidinėmis lempomis, galiausiai filtruojamas.[2]
1978 m. uždarius raketų bazę, kurį laiką karinis kompleksas dar buvo saugomas, vėliau niokojamas. 1979 m. remiantis „Valstybiniu žemės naudojimo teisės aktu“, visa teritorija buvo perduota Respublikinio žemės ūkio poilsio įstaigų susivienijimui. Buvusiame kariniame miestelyje atlikta pertvarka ir įkurta Platelių pionierių (vaikų) poilsio stovykla „Žuvėdra“, kuri veikė iki 1990 m.[2]
Karinis potencialas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Raketų skrydžio nuotolis siekė iki 2280 km, startinė masė iki 42,2 t, kovinės dalies masė iki 1630 kg. Raketos termobranduolinė kovinė dalis, priklausomai nuo tipo, atitiko 1-1,3 / 2-2,3 megatonų TNT ekvivalento galingumą. Priklausomai nuo politinės situacijos raketos buvo nutaikomos į Ispaniją, D. Britaniją, Norvegiją, Turkiją, Vakarų Vokietiją. Dėl itin didelio bazės slaptumo ir galimo pavojaus Platelių gyventojams raketos iš bazės niekada nebuvo leidžiamos. Bazę sudaro 4 gelžbetoniniai raketų paleidimo įrenginiai – šachtos, dengiamos virš žemės iškilusiais kupolais. Juos buvo galima pakelti, bėgiais nuslinkti į šalį per 30 min. Visa bazė, kurią sudarė keturios 27 m gylio apie 5 m skersmens raketų šachtos, patalpos, kuriose sumontuota valdymo, paleidimo įranga, elektros generatoriai, yra po žeme. Požemiai tamsūs, siauri praėjimai, masyvios geležinės durys. Esant ypatingai situacijai, užtikrinus visišką sandarumą buvo galima išgyventi 3 paras.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Asta Semokaitė. Ežero kaimynystėje raketinė bazė 15min.lt 2008-07-14
- 1 2 3 Žemaitijos NP. Ekspozicijos. Plokštinės karinis miestelis
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Oficialus Šaltojo karo muziejaus Žemaitijos nacionaliniame parke puslapis Archyvuota kopija 2012-11-11 iš Wayback Machine projekto.
- Raketų bazė urbanexploration.lt portale Archyvuota kopija 2014-07-17 iš Wayback Machine projekto.