Plisos valsčius
55°13′š. pl. 27°58′r. ilg. / 55.22°š. pl. 27.96°r. ilg.
| Plisos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Plisa |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Dysnos apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1922) Vilniaus žemė (1922–1926) Vilniaus vaivadija (1926–1939) |
Dysnos apskritis (1919–1939) |
Plisos valsčius (rus. Плисская волость, lenk. gmina Plisa) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės Baltarusijos teritorijoje. Centras – Plisa.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] 1929 m. balandžio 11 d. prie Plisos valsčiaus prijungta dalis Gluboko valsčiaus, dalis Prazarokų valsčiaus ir dalis Čarnevičų valsčiaus, o nedidelė dalis Plisos valsčiaus priskirta Prazarokų valsčiui ir naujam Halubičų valsčiui.[2]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 3446 | 350 kiemų [3] | 53 | ||
| 1874 m. | 4756 | 496 kiemai [4] | 13 seniūnijų | 79 | |
| 1880 m. | 6132 | 517 kiemų [5] | 13 seniūnijų | 74 | |
| 1885 m. | 7258 | 517 kiemų [6] | 13 seniūnijų | 74 | |
| 1890 m. | 7380 | 556 kiemai [7] | 13 seniūnijų | 80 | |
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[11] |
|---|---|---|
| Bahuševičai | Богушевичское | Bohuszewicze |
| Filipauščina | Филиповское | Filipowszczyzna |
| Halubičai | Голубичское | Gołubicze (Hołubicze) |
| Hatauščina | Гатовское | Hatowszczyzna |
| Horkos | Горецкое | Horki (Górki) |
| Justijanava | Юстiановское | Justianowo (Justynianów) |
| Mniuta | Мнютское I, Мнютское II |
Mniuta 1, Mniuta 2 |
| Peredolai | Передольское | Peredoły (Peredolie, Przedoły) |
| Plisa | Плисское | Plissa |
| Selcai | Селецкое | Sielce |
| Svila | Свильское | Świła |
| Užukelė | Задорожское | Zadroże |
| Iš viso: | 13 seniūnijų | 13 seniūnijų |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 144 psl.
- ↑ Dz.U. 1929 nr 22 poz. 224
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 292 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 294 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 331 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 330 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 508 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 417 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 530 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 115–119 psl.
- ↑ Plissa. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 265 psl. (lenk.)