Plimuto broliai
Plimuto broliai (angl. Plymouth Brethren; dar vadinami darbistais) – protestantų religinė grupė, kuri atskilo nuo Anglikonų bažnyčios; pirmoji kongregacija 1831 m. įkurta Plimute.[1][2] Viena iš centrinių bendruomenės figūrų – buvęs anglikonų kunigas J. N. Darby.[1] 1827 m. nutraukęs ryšius su Anglikonų bažnyčia, Plimute, Bristolyje, vėliau ir Šveicarijoje subūrė pirmąsias sekėjų grupes.[1]
Sekdami pietizmo idėjomis, Plimuto broliai tvirtina, jog pasikliovus Šv. Dvasios veikimu ir laukiant Kristaus antrojo atėjimo, vadinamosios paruzijos, reikia sugrįžti prie ankstyvosios krikščionybės.[1] Laikomasi griežtos moralės.[1] Nors Plimuto broliai šliejasi prie evangelikų reformatų, atmeta jų organizacinę struktūrą, taip pat didžiumą religinių apeigų, dvasininkų pareigų.[1]
1845 m. J. N. Darby sugrįžus į Angliją, Plimuto broliai suskilo į Darbio sekėjų Exclusive Brethren (paskui ji vėl skilo) ir Open Brethren.[2] Pastaroji išlaikė kongregacinę valdymo formą ir ne tokius griežtus narystės reikalavimus.[2] Teigiama, kad skilimą lėmė ginčai dėl doktrinos ir bažnyčios valdymo.[2] Dauguma bendruomenių praktikuoja suaugusiųjų krikštą.[2]
Plimuto brolių misionieriai veiklą vykdo įvairiuose kraštuose: šiaurės rytų Azijoje, Indijoje, Afrikos ir Pietų Amerikos valstybėse.[1]