Ąžuolinė kreivabudė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Pleurotus dryinus)
Pleurotus dryinus
Ąžuolinė kreivabudė (Pleurotus dryinus)
Ąžuolinė kreivabudė (Pleurotus dryinus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Šalmabudiniai
( Mycenaceae)
Gentis: Kreivabudė
( Pleurotus)
Rūšis: Ąžuolinė kreivabudė
( Pleurotus dryinus)
Index Fungorum

Ąžuolinė kreivabudė (lot. Pleurotus dryinus) – šalmabudinių (Mycenaceae) šeimos, kreivabudžių (Pleurotus) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Parkai, pakelės, gyvų lapuočių sužalotoje vietoje.

  • Augimo laikas

Vasara, ruduo.

  • Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė mėsinga, kieta, paviršius šiurkštus, plaušuotai žvynuotas.

Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė 5–15 (20) cm skersmens, jauna – pusiau apvali, plačiai vėduokliška, vėliau – paplokščia, šiek tiek įdubusi, plaušuota, žvynuota, pakraščiai užsilenkę žemyn, su plėvelinio apvalkalo liekanomis, balta, pilka, gelsva. Lakšteliai balti, kreminiai, gelsvi, nuaugtiniai, pakraščiai nedantyti. Kotas 2–6×1–4 cm, ekscentrinis, šoninis, plaukuotas, baltas, gelsvas. Trama kieta, balta, malonaus, pikantiško kvapo, riešutų skonio. Sporos 9–13×3–4 μm.

Būdingi požymiai: vaisiakūniai plačiai vėduokliški, baltai pilkšvi, trama mėsinga, pikantiško kvapo.

Auga pavieniui ant lapuočių, retai ant spygliuočių medžių (pažeistoje vietoje) arba ant negyvos medienos. Nevalgoma, nereta.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 197 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]