Platerių pirtis
54°40′43″š. pl. 25°16′40″r. ilg. / 54.678558°š. pl. 25.277818°r. ilg.
.jpg)
Platerių pirtis (arba Maskvos pirtis) – Vilniaus pirtis.
Veikė nuo XIX a. pradžios iki 2000 m. bevardžiame skersgatvyje, jungiančiame Vingrių ir Pylimo gatves. Įrašyta į Kultūros vertybių registrą, unikalus objekto kodas 32324.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirties vietoje, prie dabartinės Pylimo gatvės, 1767 m. stovėjo Konstancijos Pliaterytės karčema. Pirtis pastatyta 1818–1828 m. rekonstruojant karčemos pastatą. Statytojai – Kunigunda Valavičiūtė-Platerienė arba jos sūnūs, valdos paveldėtojai.[1] Pirtis istoriniuose šaltiniuose minima nuo 1820 m. 1852 m. sklypas su pirtimi parduotas Jurgiui Stefanovskiui, kuris prie jos tarp 1859 ir 1867 m. pristatė priestatą. 1867 m. situacijos plane pažymėta garsi pirtis, vadinama Maskvietiška pirtis („Moskovskije bani“), kuriai buvo naudojamas Vingrių šaltinių vanduo. Tarp vyrų ir moterų pirčių buvo įrengta ir mikva – ritualinė žydų pirtis. 1872 m. sklypo savininke tapo Anastazija Bertgold.
1902 m. pirtis paveldėjo vyriausiasis Anastasijos Bertgold sūnus, generolas leitenantas Povilas Bertgold. 1891–1902 m. pastatas dar kartą rekonstruotas, pristatyti dar trys priestatai.[2] 1923 m. sklypą su pastatais ir šulinį su vamzdžiais į pirtį nusipirko Tobijus Bunimovičius, 1937 m. valdos pastatus perleidęs „Bunimovičiaus banko namams“. 1943 m. „Bunimovičiaus banko namai“ buvo likviduoti, pastatas atiteko valstybei ir per visą sovietmetį bei po Atgimimo buvo toliau naudojamas kaip pirtis.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Вся Вильна. Адресная и справочная книга на 1912 год.
- ↑ „Pirties pastatas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-09-19.
- ↑ „Vingrių šaltiniai. Istorija“. vingriusaltiniai.lt. Suarchyvuotas originalas 2014-11-04. Nuoroda tikrinta 2014-09-19.