Tobijus Bunimovičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Tobijus Bunimovičius (lenk. Tobij Bunimowicz, apie 1868 m. – 1938 m. lapkričio 21 d., Vilnius) – žydų kilmės verslininkas, Ispanijos garbės konsulas Antrojoje Lenkijos respublikoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1893 m. Tobijas pradėjo šokolado verslą manufaktūroje, įkurtoje Vilniuje, Plačiojoje gatvėje. 1897 m. kartu su tėvu Izraeliu Bunimovičiumi įsteigė akcinę bendrovę „Viktorija“, Vilniuje, Kaukazo (dabar – Mindaugo) ir Ugličo (dabar – Šaltinių) gatvių sankryžoje pastatė dviejų aukštų šokolado ir saldainių fabriką. 1912 m. spalio 2 d. nusišovus broliui Izajui, Tobijas perėmė jo knygų leidybos ir prekybos įmonę „Lektorius“. „Viktorijos“ fabrikui Tobijas vadovavo iki 1914 m. gruodžio 20 d., kuomet fabrikas sudegė. Gaisro metu sunaikinti ir fabrike buvę Tobijaus apartamentai. Gaisro nuostolius savininkui atlygino draudimo draugijos, sumokėjusios 700000 rublių.

Po Pirmojo pasaulinio karo Tobijas perėjo prie bankininkystės bei vertimosi nekilnojamu turtu. 1921 m. Didžiosios ir Savičiaus gatvių sankryžoje jis įkūrė banką. 1923 m. nuomai nusipirko namą Pylimo g. 21 su pirtimi, kuriame rengė verslo ir kultūros renginius. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Tobijas iškėlė savo kandidatūrą Lenkijos Seime, buvo paskirtas Ispanijos garbės konsulu.

1938 m. revizija Tobijo vadovaujamame banke aptiko lėšų savinimosi įkalčių. Lapkričio 19 d. Tobijas buvo apklaustas policijos, o po dviejų dienų, lapkričio 21 d., 15 val. Tobijas rastas apsinuodijęs nuodais Pavilnyje, šalia savo vilos. Po dviejų valandų jis mirė, konstatuota savižudybė.[1][2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Darius Pocevičius (2016). 100 istorinių Vilniaus reliktų. pp. 444–451. 
  2. Praeities vaizdai