Pirmieji Romos Bažnyčios šventieji kankiniai

Pirmieji Romos Bažnyčios šventieji kankiniai – ankstyvosios krikščionybės kankiniai, šventieji, kuriuos imta persekioti imperatoriaus Nerono valdymo laikais, 64–67 m.^[1]

Romos Katalikų Bažnyčia pamini šį įvykį birželio 30 d.

Istorija

Romoje buvo pristatyta daug medinių gyvenamųjų pastatų, kurie neretai užsidegdavo ir tapdavo gaisro židiniais. 64 m. Romoje kilo didžiulis gaisras, visi manė, jog dėl to kaltas pats imperatorius, esą jis norėjo prasiplėsti savo rūmų valdas. Didžiojo gaisro metu du trečdaliai Romos virto griuvėsiais. Bandydamas išvengti žmonių rūstybės imperatorius apkaltino krikščionis padegus Romą. Jis įsakė juos žiauriausiu būdu nužudyti. Vieni buvo pririšami prie žvėrių nugarų ir užsiundomi šunimis, kad sudraskytų, kiti – prikalami prie kryžių, dar kiti – uždegami, kad naktį apšviestų. Tačiau kiti teigia, kad tai tik mitas.^[2]

„Nerono fakelai“, 1876 m., Henriko Semiradsko meninė interpretacija
„Krikščioniškoji Dirkė“,^[3] 1897 m., Henriko Semiradsko meninė interpretacija

Šaltiniai

↑ „Pirmieji Romos Bažnyčios šventieji kankiniai“. Bernardinai.lt. Nuoroda tikrinta 2018-04-18.
↑ Shaw, B. (2015). The Myth of the Neronian Persecution. Journal of Roman Studies, 105, 73-100. doi:10.1017/S0075435815000982
↑ „The Christian Dirce - Henryk Siemiradzki“. Google Cultural Institute. Nuoroda tikrinta 2018-04-18.

[1] „Pirmieji Romos Bažnyčios šventieji kankiniai“. Bernardinai.lt. Nuoroda tikrinta 2018-04-18.

[2] Shaw, B. (2015). The Myth of the Neronian Persecution. Journal of Roman Studies, 105, 73-100. doi:10.1017/S0075435815000982

[3] „The Christian Dirce - Henryk Siemiradzki“. Google Cultural Institute. Nuoroda tikrinta 2018-04-18.

[1]

[2]

[3]