Pilionių koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°29′12″š. pl. 23°47′49″r. ilg. / 55.486778°š. pl. 23.796954°r. ilg. / 55.486778; 23.796954

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Pilionių koplyčia
Naujaupio piliakalnis3.JPG
Savivaldybė Kėdainių rajonas
Gyvenvietė Pilioniai
Statybinė medžiaga geltonų plytų mūras
Pastatyta 1934 m.

Pilionių Šv. Elenos koplyčia – neveikianti koplyčia Kėdainių rajone, Dotnuvos seniūnijoje, Pilionių kaime, stūksanti ant medžiais apaugusio Pilionių (Naujaupio) piliakalnio, esančio tarp Dotnuvėlės upės tvenkinio ir kelio  144  JonavaKėdainiaiŠeduva .

Koplyčia 10x10 m dydžio, sumūryta iš geltonų plytų, mauzoliejinė, su išlikusiu laidojimo rūsiu. Stačiame vakariniame šlaite link jos veda platūs betoniniai laiptai. Arkinės langų angos užmūrytos baltomis silikatinėmis plytomis, gretima teritorija apaugusi krūmokšniais. Kalvos papėdėje stovi fundatorių Girštautų atminimo kryžius (1997 m.). Piliakalnis su papėdės gyvenviete 1992 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 5157).[1]

2014 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasakojama, jog piliakalnį kepurėmis supylę švedai ar kad ant piliakalnio buvęs aukuras. Naujaupės dvaro savininkai Girštautai piliakalnį vadino Aukso kalneliu. Anksčiau jame buvusios sentikių kapinės. Vladas Girštautas pastatydino čia mūro koplyčią 1934 m. Ją statant buvo apardyta piliakalnio aikštelė su kultūriniu sluoksniu, rasta puodų šukių, gyvulių kaulų, anglių. Radiniai neišliko. Mirus Girštautų dukrai Elenai, koplyčioje pradėti švęsti jos vardo atlaidai.

Sovietmečiu Pilionių kolūkio pirmininkui Petrui Samulevičiui leidus, koplyčioje skulptorius Algirdas Bosas apie 1970 m. turėjo įsirengęs dirbtuves. Tačiau sutvarkytas statinys nuošalioje vietoje traukė vandalų dėmesį, sunku buvo jį prižiūrėti, todėl menininkas iš jo vėliau išsikėlė.

Atgimimo metais, apie 1995 m., koplyčia Pilionių gyventojų ir Krakių parapijos rūpesčiu buvo sutvarkyta, papuošta, atnaujinti šv. Elenos atlaidai. Neilgai trukus koplyčia nukentėjo gaisre, išdegė vidus, nebeliko vitražinių langų.

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Piliakalnis su koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2015-12-22. 
Commons-logo.svg

Vikiteka

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]