Pikolo trimitas
Pikolo trimitas (angl. piccolo trumpet) – mažiausias trimitų šeimos muzikos instrumentas, suderintas garsui viena oktava aukštesniam negu standartinių B♭ trimitų.
Daugelis pikolo trimitų suderinti, kad grotų arba B♭ ar A diapazone, tam naudojami skirtingi pirminiai vamzdeliai (angl. leadpipe). B♭ pikolo trimito vamzdžiai yra dukart trumpesni nei paprasto B♭ trimito. Gaminami ir pikolo trimitai diapazonams G, F ir net aukštajam C, bet retai.
D diapazono soprano trimitas, dar vadinamas Bacho trimitu (angl. Bach trumpet) buvo išrastas belgų muzikos instrumentų išradėjo Victor Mahillon apie 1890 m. ir skirtas groti aukštąsias trimitų partijas Bacho ir Hendelio muzikoje.
Šiuolaikiniai pikolo trimitai leidžia muzikantams groti sunkias trimitų partijas baroko epochos kūriniuose, pvz., Bacho Antrajame Brandenburgo koncerte ir B-minor mišiose. Adolfas Šerbaumas (Adolf Scherbaum) buvo pirmasis trimitininkas, kuris specializavosi pikolo trimito repertuare ir atrado naujus baroko kūrinius, kuriems sukūrė originalius transponavimus. Morisas Andre (Maurice André) 50 metų grodamas pikolo trimitu toliau vystė šiuolaikinį jo repertuarą.
Garso išgavimo technika iš esmės tokia pati kaip ir grojant didesniuoju B♭ trimitu. Skiriasi oro slėgis ir darbas liežuviu, pikolo pūtikai naudoja seklesnius pūstukus. Beveik visi pikolo trimitai turi keturis vožtuvus, o ne tris. Ketvirtasis paprastai pažemina garsą viena kvarta. Tai praplečia apatinį diapazoną ir leidžia alternatyvias pirštuotes, pagerina kai kurių natų intonacijas.
Pikolo trimitas neturi būti painiojamas su su kišeniniu trimitu (angl. pocket trumpet), tame pačiame diapazone kaip ir įprastinis B♭ trimitas.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Maurice Andre website See section : Piccolo tpt
- Piccolo trumpet models
- Piccolo trumpet manufacturers Archyvuota kopija 2012-02-10 iš Wayback Machine projekto.
- History of the piccolo trumpet