Pietro Longhi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Pjetras Longis
Pietro Longhi 050.jpg
Pjetro Longio autoportretas (apie 1759, Ca' Rezzonico, Venecija)
Gimė: 1701 m. lapkričio 15 d.
Venecija
Mirė: 1785 m. gegužės 8 d. (83 metai)
Venecija
Tautybė: italas
Veikla: XVIII a. tapytojas
Commons-logo.svg Vikiteka: Pietro LonghiVikiteka

Pjetras Longis (kitaip Pietras Longis, it. Pietro Longhi; 1701 m. lapkričio 15 d.[1] – 1785 m. gegužės 8 d.) – italų XVIII a. baroko dailininkas iš Venecijos. Pagarsėjo žanriniais to meto Venecijos gyvenimo vaizdais.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pjetras Longis (tikras vardas it. Pietro Falca) gimė Venecijoje, sidabro dirbinių meistro Alessandro Falca ir jo žmonos Antonia šeimoje. Tėvo dirbtuvėse išėjo pirmuosius dailės mokslus. Vėliau mokėsi pas Venecijos istorinių scenų tapytoją Antonio Balestra. Pirmasis svarbus užsakymas altoriniui paveikslui datuojamas 1732 m. Ankstyvuosiuose darbuose Longis bandė sekti Giovanni Battista Tiepolo ir Sebastiano Ricci maniera. 1733 m. vedė Caterina Maria Rizzi. Kaip daugelis to meto Venecijos dailininkų Pietras Longis tikėjosi gauti monumentaliosios tapybos užsakymų. Tačiau jo freskų darbai, atlikti 1734 m. Palazzo Sagredo buvo nesėkmingi. Po to Longis išvyko į Boloniją, kur mokėsi ir dirbo kartu su Giuseppe Maria Crespi.

Apie 1740 m. Longis grįžo į Veneciją, kur pradėjo tapyti mažų matmenų paveikslus, kuriuose vaizdavo kasdienines Venecijos kilmingųjų gyvenimo scenas. Šie paveikslai buvo sėkmingi ir Pjetras Longis daugiau nebekeitė žanro. Dailininkas daugiausia dirbo Venecijos užsakovams ir neieškojo užsakymų iš užsienio. Tarp jo kūrybos mylėtojų – garsios Grimani, Barbarigo ir Manin Venecijos giminės. Jo kūryboje jaučiama Nyderlandų dailininkų įtaka. Venecijos respublika tuo metu buvo smukimo fazėje. Pjetras Longis vaizdavo aukštuomenę, besistengiančią išsaugoti buvusį valstybės spindesį. Pjetro Longio paveiksluose dažnai vaizduojami karnavalai, maskaradai, venecijietiška tradicija tapusios kaukės.

1756 m. Longis buvo priimtas į Venecijos meno akademiją jos įsikūrimo metu. 1766 m. tapo garbės nariu. Gyvenimo metu buvo lyginamas su žymiu Venecijos komediografu Carlo Goldoni. Vadinamas „tapybos Goldoni“. Gyvenimo metu Longis susilaukė 11 vaikų. Keturi jų išgyveno jaunystę, sūnus Alessandro tapo sėkmingu portretistu, kitas sūnus Pietro Guarienti buvo istoriniu tapytoju. Pjetras Longis mirė 1785 m. gegužės 8 d. Venecijoje.

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Pietro Longhi – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka