Piemenų pagarbinimas (Correggio)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Piemenų pagarbinimas
Correggio - The Holy Night - Google Art Project.jpg
Menininkas Koredžas
Metai apie 1522-30
Meno kryptis Aukštasis renesansas
Tipas aliejinis paveikslas, drobė
Matmenys 256 cm × 188 cm
Miestas (vieta) Dresdenas
Muziejus Senųjų meistrų paveikslų galerija

Piemenų pagarbinimas, kitaip Šv. Naktis – vienas pačių garsiausių renesanso dailininko Antonijo Alegrio, praminto Koredžu (apie 14901534), paveikslų. Saugomas Dresdeno Senųjų meistrų paveikslų galerijoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paveikslas užsakytas 1522 m. aristokrato Alberto Pratoneri jo giminės koplyčiai San Prospero bažnyčioje Emilijos Redže. Tiksli paveikslo pabaigimo data nežinoma. Paveikslas koplyčioje patalpintas 1530 m. 1640 m. Modenos ir Redžijo kunigaikštis Frančeskas I-asis Estė slaptai pagrobė paveikslą iš bažnyčios. 1746 m. Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis, Saksonijos kurfiurstas Augustas III-asis įsigijo paveikslą ir pergabeno jį į Dresdeną.

Paveikslo tema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paveiksle vaizduojama Kristaus gimimo naktis. Epizodas, kuomet piemenys, iš angelo sužinoję žinią apie Išganytojo gimimą, nusileido iš kalnų jo pagarbinti. Paveikslo veiksmas vyksta senoviniuose griūvėsiuose (matoma išlikusi kolona ir akmenys), kurie vaizduoja Betliejaus prakartėlę. Kairėje vaizduojami piemenys. Vienas jų prisidengęs akis nuo šviesos, sklindančios nuo kūdikio Jėzaus. Piemenys atsinešę krepšį su žąsiukais. Už Mergelės Marijos yra Šv. Juozapas, kuris prilaiko asilą. Scenos peizažo tolumoje matyti brėkštantis rytas. Paveikslo viršuje atsiveria dangus, kuriame matyti angelai, švenčiantys Kristaus atėjimą.

Paveikslas laikomas pirmu reikšmingu darbu vakarietiškame mene, kuriame vaizduojami dirbtinio apšvietimo efektai. Menininkas vaizduoja dieviškąją šviesą, sklindančia nuo Jėzaus Kristaus. Tipiškai Koredžo kūrybai, scenoje nėra nė ženklo apie būsimas Kristaus kančias. Paveikslo veikėjai džiaugiasi esamu momentu. Marijos veide nėra rūpesčių ar gilaus psichologinio atvaizdavimo. Ji tiesiog džiaugiasi kūdikio gimimu. XVIII a., kai Koredžo talento pripažinimas buvo pasiekęs viršūnę, šis paveikslas populiariai buvo pramintas „Naktimi“, kad atskirti nuo kito paveikslo „Madonos su Šv. Jeronimu“, kuris buvo pramintas „Diena“.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]