Mergelės Marijos paėmimas į dangų (Correggio)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mergelės paėmimas į dangų
Menininkas Koredžas
Metai apie 1530
Meno kryptis Aukštasis renesansas
Medžiagos, technika freska
Matmenys 1093 cm × 1195 cm
Miestas (vieta) Parmos katedra
Muziejus

Mergelės Marijos paėmimas į dangų“ – renesanso dailininko Koredžo (14891534) freska, esanti Parmos katedroje ir puošianti jos pagrindinio oktagonalaus kupolo vidinę pusę.

Sutartį darbui Koredžas pasirašė 1522 m. lapkričio 3 d. Freska baigta 1530 m.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Freską Koredžas sukūrė kaip savo freskos Šv. Jono Evangelisto bažnyčioje Parmoje tąsą, tik kur kas didesnio užmojo ir apimčių. Freskoje vaizduojamas Mergelės Marijos paėmimas į dangų. Mergelė Marija kyla lydyma apaštalų, apsuptyje grojančių ir žaidžiančių angelų. Iš Mergelės šonų galima pažinti Adomą ir Ievą. Pasitikti Marijos iš viršaus leidžiasi Jėzus Kristus, kuris vaizduojamas jaunas ir be barzdos. Kupolo atramų iliuziniuose okuluose – Parmos miesto globėjai: Šv. Jonas Krikštytojas, Šv. Hilarijus, Šv. Tomas (kita versija – Šv. Juozapas) ir Šv. Bernaras.

Freskos meninė koncepcija – pavaizduoti iliuzionistinį erdvės pratęsimą. Koredžo figūros atrodo ne kaip bekūnės dvasios, o kaip realūs kūnai, tačiau tuo pat metu, atrodo, laisvai skriejantys erdvėje. Darbas bendrai paveikė Italijos bažnyčių vėlesnes kupolų freskų tapimo tradicijas, o puošnumas ir dekoratyvus efektas būdingas daug vėlesniems rokoko stiliaus darbams. Dž. Lanfrankas tiesiogiai sėmėsi įkvėpimo iš Koredžo tapydamas Sant' Andrea della Valle bažnyčios kupolą Romoje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]