Petro Gražulio apkalta (2023)
Petro Gražulio apkalta – 2023 m. birželio 1 d. – gruodžio 18 d. vykęs Konstitucinis apkaltos procesas, kurio rezultatu Seimo narys Petras Gražulis neteko mandato. Apkalta baigėsi 2023 m. gruodžio 18 d., pirmojoje Nepriklausomos Lietuvos neeilinėje sesijoje, Seimo slaptuoju balsavimu, kuriuo Petrui Gražuliui pripažintas Konstitucijos bei Seimo nario priesaikos pažeidimas, 10 metų uždrausta kandidatuoti Lietuvos Respublikos rinkimuose.
Ankstesnės aplinkybės ir kaltinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2022 m. reaguodamas į Seimo sprendimą suteikti valstybės vadovo statusą Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui, Petras Gražulis įregistravo siūlymą Vytautui Landsbergiui suteikti imperatoriaus statusą. Seimas siūlymą atmetė.[1]
Andrius Vyšniauskas pažymėjo, kad Petras Gražulis jau anksčiau yra minėjęs, kad, skubėdamas į vieną balsavimą, yra prisėdęs ne į savo vietą plenarinių posėdžių salėje ir balsavęs iš svetimos kolonėlės. Seimo narė Dovilė Šakalienė taip pat pripažino, kad Petras Gražulis yra sukritikavęs jos balsavimą vienu klausimu ir, atsistojęs prieš ją, nuspaudė jos kolonėlės balsavimo pasirinkimą priešingai, nei ji buvo pasirinkusi, tačiau ji spėjus atspausti mygtuką tolimesnių veiksmų nesiėmė.[2]
Apkaltos procesas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Deja, turiu šią kalbą pradėti atsiprašymu už mūsų Seimą. Atsiprašymu už tai, kad jūs turite ir vėl imtis bylos, kurioje figūruoja Seimo narys, šiurkščiai sulaužęs priesaiką ir pažeidęs Konstituciją. [...] Kreipiuosi į jus, prašydamas padėti atkurti Seimo reputaciją, kurią savo veiksmais sutrypė Petras Gražulis.
2023 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Petrui Gražuliui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsniu, 105 straipsnio trečiosios dalies 4 punktu ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 239 straipsnio 1 dalimi.[4]
Parlamentaro Petro Gražulio apkaltos procese nutarė nedalyvauti 2020–2024 m. didžiausia opozicinė frakcija Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) turėdami 19 vietų Seime, o iš opozicinių partijų tik socialdemokratai teigė, kad palaikys apkaltą.[5] Petras Gražulis prieš Seimo posėdį tvirtino, kad savo noru mandato neatsisakys, nepaisant viešų svarstymų apie tai dėl galimybės jam kandidatuoti 2024 m. parlamento rinkimuose.[6]
Konstitucinio teismo sprendimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Petras Gražulis lapkričio pradžioje liudydamas Konstituciniam Teismui tvirtino neprisimenantis, ar balsavo už kolegą, nors pripažino galėjęs suklysti. Jis teigė, kad apkaltos procesas pradėtas siekiant „su juo susidoroti“.[7]
Sprendimą Lietuvos parlamentas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas pripažino, kad Seimo nario Petro Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai ir kad šiuo veiksmu jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Konstitucinis Teismas savo išvadoje pažymi, kad net ir vienkartinis Seimo nario balsavimas už kitą parlamentarą Seimo posėdyje sudaro prielaidas iškreipti Seimo valią; kad Seimo narys Petras Gražulis, Seimo posėdyje balsuodamas už Seimo narį Liną Jonauską, savo pareigas ėjo nesąžiningai, pažeidė iš Konstitucijos kylančius imperatyvus, parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.
Konstitucinis Teismas taip pat atkreipė dėmesį į Seimo nario Petro Gražulio veiksmo – balsavimo už kitą Seimo narį – pobūdį, kitas atlikimo aplinkybes, t. y. į tai, kad tai buvo sąmoningas, tyčinis veiksmas, jis negalėjo būti atliktas suklydus, Seimo posėdyje už kitą Seimo narį buvo balsuota iškart po to, kai pabalsuota už save, kitam Seimo nariui esant savo vietoje, tačiau nusisukus ir nematant balsavimo pulto, balsavimo mygtukas paspaustas ne vieną, o du kartus, t. y. registruojantis balsuoti ir balsuojant, kas būtent ir lėmė, kad balsavimo už kitą Seimo narį rezultatas buvo įskaitytas Seimo Elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje.[8]
Konstituciniam Teismui pripažinus Petrą Gražulį sulaužus Seimo nario priesaiką balsuojant už kitą parlamentarą, buvo paskelbta pirmoji Nepriklausomos Lietuvos neeilinė sesija gruodžio 18-ai dienai, pirmadienį – dienai prieš antradienio kitos Petro Gražulio apkaltos, kuria parlamentaras pripažintas kaltu „Judex“ koldūnų byloje. Pirmadienio apkaltos priėmimas grėsė būti pašalintu iš Seimo ir 10 metų draudimu dalyvauti Lietuvos Respublikos rinkimuose, o, šiam nepriėmus, antradienio bylai priėmus draudimas kandidatuoti rinkimuose nebūtų taikomas.[7] Pirmadienio apkaltos procesas vyko supaprastinta tvarka įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui dėl piktnaudžiavimo.
Seimo nutarimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2023 m. gruodžio 18 d. Seimas slaptu balsavimu nusprendė panaikinti Petro Gražulio Seimo nario mandatą. Balsavo 98 parlamentarų: už balsavo 86 Seimo narių, prieš buvo 8, susilaikė 4 (Seimo nario mandato panaikinimas galioja už jį nubalsavus ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių, t. y. 85 iš 141 parlamentarų).[8]
Įprastai iš Seimo pasitraukus ar pašalinus vienmandatėje rinktą Seimo narį, vieta būtų užimama po apygardoje naujai rinktų rinkimų, tačiau, kadangi iki eilinių 2024 m. Seimo rinkimų buvo likę mažiau nei metai, rinkimai vienmandatėje Gargždų apygardoje nebuvo organizuojami.[7]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gaučaitė-Znutienė, Modesta; Pankūnas, Gytis (2022-06-30). „Seimas priėmė galutinį sprendimą – Vytautui Landsbergiui suteiktas valstybės vadovo statusas“. LRT. Nuoroda tikrinta 2023-12-19.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Lyberytė, Augustė (2023-11-08). „Gražulis paliko posėdį jam nesibaigus: aš viską pasakiau“. www.delfi.lt. ELTA. Nuoroda tikrinta 2023-12-19.
- ↑ Lyberytė, Augustė; Smirnovaitė, Viktorija (2023-11-08). „KT pradėjus nagrinėti Petro Gražulio apkaltą, politikas paliko posėdį jam nesibaigus: aš viską pasakiau“. www.ve.lt. Vakarų ekspresas. Nuoroda tikrinta 2023-12-19.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Dokumento Nr. XIV-2031“. Lietuvos Respublikos Seimas. 2023-06-02. Nuoroda tikrinta 2023-12-19.
- ↑ Gaučaitė-Znutienė, Modesta (2023-06-18). „Gražulio Seime nebeliks – už mandato naikinimą balsavo 86 Seimo nariai“. LRT. Nuoroda tikrinta 2023-12-19. „„Nemanome, kad tai yra pažeidimas. (...) Manome, kad tai yra valdančiųjų noras visas problemas valstybėje užglaistyti šiuo spektakliu. Visą rudens sesiją faktiškai kalbame tik apie Petrą Gražulį, jo apkaltas, todėl tame nedalyvausime", – pirmadienį BNS sakė LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.“
- ↑ Lyberytė, Augustė (2023-12-18). „Seime prasideda P. Gražulio apkalta“. www.respublika.lt. Nuoroda tikrinta 2023-12-19.
- ↑ 7,0 7,1 7,2 Gaučaitė-Znutienė, Modesta (2023-06-18). „Gražulio Seime nebeliks – už mandato naikinimą balsavo 86 Seimo nariai“. LRT. Nuoroda tikrinta 2023-12-19.
- ↑ 8,0 8,1 Rudaitis, Rimas (2023-12-18). „Seimas panaikino Petro Gražulio Seimo nario mandatą“. Lietuvos Respublikos Seimas. Nuoroda tikrinta 2023-12-19.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dokumento Nr.: XIV-2031. Nutarimas. Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
- Dokumento Nr.: KT100-I1/2023. Išvada. Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
- Dokumento Nr.: 336. Stenograma. Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos nenumatyto posėdžio Nr. 336 stenograma.
- 2023 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo pranešimas žiniasklaidai 2023 m. gruodžio 18 d. pranešimas žiniasklaidai.