Petras Vaivada
Petras Vaivada (1906 m. birželio 29 d. Tauragėje – 1989 m. kovo 3 d.) – Lietuvos skulptorius monumentalistas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1928–1932 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, vėliau dirbo skulptorių Vinco Grybo ir Juozo Zikaro dirbtuvėse. Nuo 1930 m. dalyvavo dailininkų draugijų veikloje. 1944–1956 m. LSSR dailininkų sąjungos atsakingas sekretorius.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1945 m. dalyvavo kolektyviniame lietuvių skulptorių darbe kuriant 1200 gvardiečių paminklą Kaliningrade. Sukūrė skulptūrinę grupę „Žemės ūkis“ (Žaliasis tiltas, 1952 m., su Bernardu Buču), Vinco Kapsuko paminklą (1962 m., Vilnius, nugriautas 1990 m.), portretų: Lenino (1946, 1950, 1961 m.), Liudos Vaineikytės (1957 m.), Prano Norkūno (1965 m.), Kapsuko (1960 m.), bareljefų: Jeronimo Uborevičiaus (1967 m.), paminklų projektų.[1][2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rūta Purvinaitė. Petras Vaivada. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 428
- ↑ http://www.samogit.lt/krastieciai/dbaze/Straipsniai/1302.htm[neveikianti nuoroda]