Pernaravos valsčius

Koordinatės: 55°16′š. pl. 23°38′r. ilg. / 55.27°š. pl. 23.64°r. ilg. / 55.27; 23.64
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°16′š. pl. 23°38′r. ilg. / 55.27°š. pl. 23.64°r. ilg. / 55.27; 23.64

Pernaravos valsčius
Laikotarpis: 19191950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Pernarava
Lietuva Lietuva
Kėdainių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kėdainių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Kėdainių apskritis (1944–1948)
Vilkijos apskritis (1948–1950)

Pernaravos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Pernarava.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas po I pasaulinio karo, panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Ariogalos rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923 m.[1] 116 3539 681
1932 m. 122 3879 6 seniūnijos [2]
1949-01-01
(išsamiau)
118 6 apylinkės [3]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[5] Apylinkė, 1949 m.[6]
Pavinkšniai Pavinkšnių seniūnija Pavinkšnių apylinkė
Pelutava Pelutavos seniūnija Pelutavos apylinkė
Pernarava Pernaravos seniūnija Pernaravos apylinkė
Preikapė Preikapių seniūnija Preikapės apylinkė
Rudakiai Rudakių seniūnija Rudakių apylinkė
Rugėnai Rugėnų seniūnija Rugėnų apylinkė
Iš viso: 6 seniūnijos 6 apylinkės

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1805 Žostautai Anupras Jasevičius, kunigas, poetas 1884
1869 Pernarava Jadvyga Juškytė, tautosakininkė, pedagogė 1948
1917 Rudakiai Vladas Česas, dainininkas 2008
1938 Rugėnai Romualdas Mankus, miškininkas
1938 Jakšiai Eugenijus Aniulis, veterinarijos gydytojas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  2. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 586 psl.
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 593 psl.
  6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 189