Perl Harboro užpuolimas
| Perl Harboro užpuolimas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Azijos-Ramiojo vandenyno kampanija, Antrasis Pasaulinis karas | |||||||
 Karinių laivų eilės nuotrauka, padaryta iš Japonijos lėktuvo Perl Harboro užpuolimo pradžioje | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
 JAV
|
 Japonija
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Husband E. Kimmel Walter Short
|
Isoroku Yamamoto Chūichi Nagumo Mitsuo Fuchida
| ||||||
| Pajėgos | |||||||
Užpuolimo pradžioje:
|
Užpuolimo pradžioje:
| ||||||
Perl Harboro užpuolimas – netikėta Japonijos imperijos karinės aviacijos ir laivyno ataka prieš Jungtinių Amerikos Valstijų karinę jūrų bazę Perl Harbore, tuometinėje Havajų teritorijoje 1941 m. gruodžio 7 d. rytą. Užpuolimas, taip pat žinomas kaip Perl Harboro mūšis, lėmė Jungtinių Valstijų įsitraukimą į Antrąjį pasaulinį karą.[1] Japonijos kariuomenės vadovybė planuodama šią operaciją naudojo keletą pavadinimų, tokių kaip Havajų operacija, Operacija AI ir Operacija Z.[2][3][4]
Japonija tikėjosi, kad ataka atbaidys JAV Ramiojo vandenyno laivyną nuo kišimosi į Japonijos imperijos suplanuotus karinius veiksmus prieš Pietryčių Azijoje esančias Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir JAV užjūrio teritorijas. Per septynias valandas trukusį puolimą Japonija taip surengė koordinuotas atakas prieš JAV priklausančias Filipinų salas, Guamą ir Veiko salą, ir Britų imperijai priklausančias teritorijas: Malaiziją, Singapūrą ir Honkongą. Japonijos imperijos požiūriu šios atakos buvo prevencinio pobūdžio.[5]
Perl Harboro užpuolimas prasidėjo 7 val. 48 min. Havajų laiku.[6] Karinė bazė buvo užpulta 353 Japonijos imperijos orlaivių dviem puolimo bangomis. Keturi JAV linijiniai laivai buvo apgadinti, keturi buvo nuskandinti. Japonijos ataka padarė didelių nuostolių JAV karinėms pajėgoms. Atakos metu žuvo 2402 ir buvo sužeisti 1282 amerikiečiai.[1]
Šis netikėtas užpuolimas šokiravo JAV visuomenę ir kitą dieną – gruodžio 8 d. JAV paskelbus karą Japonijai, šalis oficialiai įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą.[1] Gruodžio 11 d. Nacių Vokietija ir Italija paskelbė karą JAV. JAV taip pat atsakė tuo pačiu. JAV visuomenėje nesikišimo politikos palaikymas, kuris pamažu pradėjo mažėti po Prancūzijos kapituliacijos 1940 m., visiškai išnyko.
Nors būta ir daugiau Japonijos karinių veiksmų, apie kuriuos nebuvo pranešta iš anksto, tačiau formalaus perspėjimo nebuvimas, ypač kai vyko derybos dėl taikos susitarimo, privertė JAV prezidentą Frankliną Ruzveltą paskelbti, kad 1941 m. gruodžio 7 d. yra „data, kuri istorijoje išliks kaip gėdinga diena”. Kadangi ataka įvyko be karo paskelbimo ir be jokio išankstinio perspėjimo, Perl Harboro užpuolimas vėliau Tarptautinio Karinio Tolimųjų Rytų Tribunolo buvo pripažintas kaip karo nusikaltimas.[7]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Pearl Harboro užpuolimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Gordon W. Prange, Donald Goldstein ir Katherine Dillon. The Pearl Harbor Papers (Brassey's, 2000), p. 17ff; Google Books.
- ↑ For the Japanese designator of Oahu. Timothy Wilford. "Decoding Pearl Harbor", The Northern Mariner, XII, #1 (2002 m. sausis), p. 32fn81.
- ↑ Shigeru Fukudome, "Hawaii Operation". Jungtinių Valstijų Karinių jūrų pajėgų institutas, Proceedings, 81 (1955 m. gruodis), pp. 1315–1331
- ↑ G. Hermon Gill. Royal Australian Navy 1939–1942, 1957 m. Australia in the War of 1939–1945. Series 2 – Navy. 1. Kanbera: Australijos karo memorialas. p. 485. LCCN 58037940. Archyvuota 2009-05-25. Nuoroda tikrinta 2020-11-23.
- ↑ Jennifer Rosenberg, Facts About the Japanese Attack on Pearl Harbor, ThoughtCo, 2019-01-23. Nuoroda tikrinta 2020-11-23.
- ↑ Yuma Totani. The Tokyo War Crimes Trial: The Pursuit of Justice in the Wake of World War II. Harvardo universiteto Azijos centras. p. 57, 2009-04-01.