Periodontitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Periodontitas (lot. periodontitis) – apydančio audinių uždegiminė liga. Ją sukelia į šiuos audinius patekę mikroorganizmai, dažniausiai streptokokai, rečiau stafilokokai ar lazdelinės bakterijos. Sukėlėjai į apydančio audinius patenka iš užkrėstos pulpos ertmės esant pulpos uždegimui arba iš aplinkinių audinių, retai sukėlėjai atnešami krauju.

Rizikos veiksniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Periodontitą skatina bloga burnos ertmės higiena, diabetas, rūkymas; paveldimumas.

Požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kraujuojančios dantenos valantis dantis, liečiant ar valgant
  • Dantenų patinimas ir padidėjęs jautrumas
  • Nuolatinės problemos dėl skonio pojūčio ir nemalonaus burnos kvapo
  • Pastebimas dantų „pailgėjimas“ dėl atsitraukiančios dantenos[1]

Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laiku nepradėjus gydyti, uždegimas gali pasklisti gilyn į dantų palaikomąjį aparatą ir bėgant laikui sunaikinti kaulą. Kaulą žmogaus organizmas pakeičia korėtu rišamuoju audiniu, tačiau jis nėra pakankamai tvirtas, kad galėtų išlaikyti dantį savo vietoje.

Periodontito bakterijos kelia pavojų ne tik burnos sveikatai, bet ir visam organizmui. Per dantų palaikomąjį aparatą bakterijos patenka į kraujotaką ir nukeliavę į bet kurią kūno sritį gali sukelti sunkius susirgimus: padidėja širdies ir kraujotakos ligų (insultas ir infarktas), cukrinio diabeto, osteoporozės bei kvėpavimo takų ligų rizika. Tyrimai rodo, kad periodontitas gali būti viena iš svarbiausių Alzheimerio ligos priežasčių.[2][3][4][5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]