Paviržis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Paviržis – amatininkui, samdiniui prie suderėto atlyginimo duotas priedas maisto produktais. Paviržio dydis, sudėtis priklausė nuo šeimininkų dosnumo, turtingumo, susiklosčiusių tarpusavio santykių.

XIX a. pab.–XX a. pr. paviržį paprastai sudarė duonos kepalas, bryzas lašinių, avies mentė ar kumpelis, kartais – sviesto gabalas, dešra. Kartais į paviržį taip pat būdavo įdedama lino grįžtė, vilnos kuodelis. Dzūkijoje į piemens paviržį įėjo ir kruopų ar miltų maišelis.

Šiaurės Žemaitijoje paviržis buvo duodamas ir metų pradžioje (po lygtuvių) samdinio tėvams. Pabaigtuvėms paviržį gaudavo ir šeimininko namuose dirbę amatininkai. Nuo XX a. 4 dešimtmečio paprotį duoti paviržį ėmė keisti dovanos.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Paviržis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 336