Pavilnio Kristaus Karaliaus ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia
Išvaizda
Kitos reikšmės – Šv. Kazimiero bažnyčia.
Kitos reikšmės – Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia.
54°40′24″š. pl. 25°21′27″r. ilg. / 54.6732°š. pl. 25.3575°r. ilg.
| Pavilnio Kristaus Karaliaus ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia | |
|---|---|
| Bažnyčia 2017 m. | |
| Arkivyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Naujosios Vilnios |
| Savivaldybė | Vilniaus miesto savivaldybė |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Adresas | J. Kolaso g. 34 |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta | 1935 m. |
| Klebonas | Raimundas Varaneckas (2025) |
![]() | |
Pavilnio Kristaus Karaliaus ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia – bažnyčia Vilniaus rytinėje dalyje, Aukštajame Pavilnyje, į pietus nuo Pavilnio geležinkelio stoties. Kultūros paveldo objektas Nr. 32785.[1] Vienintelė Vilniaus miesto medinė katalikų bažnyčia. Pamaldos vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1935 m. pastatytą dabartinę medinę bažnyčią tų pačių metų liepos 7 d. konsekravo Vilniaus arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis. 1946 m. įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčią atnaujino kunigas Konstantinas Molis. 1977 m. vasario 18-osios naktį apiplėšta.[2]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, trinavė, su prieangiu, bokšteliu.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Objekto Nr. 32785 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- 1 2 Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 586
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Parapijos svetainė
- Vilniaus (Pavilnio) Kristaus Karaliaus ir šv. Kūdikėlio Jėzaus bažnyčia
- Pavilnio Kristaus Karaliaus ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||||||||||||

