Pavietas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pavietas (lenk. powiat, lot. castellania) – Lenkijos administracinis-teritorinis vienetas.
Pavietas taip pat buvo administracinis vienetas Lenkijos karalystėje (nuo XV a.), Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (nuo XVI a. antrosios pusės) ir Abiejų Tautų Respublikoje. Vaivadijos dalis, turinti renkamą kolektyvinio valdymo instituciją, administraciją, teritorijos valdytoją kaštelioną. 1975–1998 m. Lenkijoje pavietų nebuvo.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lenkijos karalystė ir LDK
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lenkijos karalystėje pavietų teises XIV a. antroje pusėje įgijo kaštelionijos – miestas ar pilis, turinti savo kaštelioną. Pavieto valdytoju tapo bajorų seimelio renkamas seniūnas. XV a. pavietus pradėta kurti ir Lietuvoje. Pavietais Lietuvos žemėse maždaug iki 1800 m. vadinosi ir valsčiai, vėliau – tik apskritys.
Lenkijos Respublika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1999 m. sausio 1 d., įvykdžius Lenkijos administracinę teritorinę reformą, šalyje sukurta trijų pakopų savivaldos sistema: vaivadija – pavietas – valsčius (lenk. województwo – powiat – gmina). Sudaryti 65 miestų pavietai ir 314 žemių pavietų. Pagal Europos Sąjungos teritorijų klasifikaciją pavietas atitinka NUTS 4 teritoriją. Didžiausias miesto pavietas yra Varšuva, didžiausias žemės pavietas – Balstogė.
Miesto pavietui vadovauja miesto taryba ir jos renkamas miesto prezidentas, žemės pavietui – pavieto taryba ir jos renkamas seniūnas.