Pavelas Prilučnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pavelas Prilučnas
Gimimo vardas Pavelas Prilučnas
Visas vardas Па́вел Вале́рьевич Прилу́чный
Gimė 1987 m. lapkričio 5 d. (36 metai)
Šymkentas, Kazachijos TSR
Gyven. vieta Maskva
Tautybė Rusas
Pilietybė Rusija
Sritis kinas, TV
Pareigos Aktorius

Pavelas Prilučnas (rus. Па́вел Вале́рьевич Прилу́чный, g. 1987 m. lapkričio 5 d., Šymkente) – Rusijos teatro ir kino aktorius, žinomas dėl vaidmenų serialuose „Mažoras“ ir jo tęsiniuose.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Kazachstano SSR. Tėvas – Valerijus Dėlis, boksininkas (mirė, kai Pavelui buvo 13 metų). Motina – Liubovė Prilučnaja, choreografė. Nuo vaikystės užsiėmė choreografija, vokalu ir boksu. Po tėvo mirties persikėlė į Rusiją, Novosibirsko srities Berdsko miestą ir išvyko vienas, be motinos. Jaunystėje boksavosi. Treniruočių metu gavo apie dešimt smegenų sukrėtimų, o 2001 m., būdamas 14 metų, metė šią sporto šaką.[1]

2010 m. baigė Maskvos Rusijos teatro meno akademijos (GITIS) aktorinio meistriškumo režisūros katedros dieniniame skyriuje (Sergejaus Golomazovo kursas).

Iš karto po baigimo jis buvo priimtas į Maskvos teatro trupę Malaja Bronnaja. Tada dirbo A. S. Puškino vardo Maskvos teatre ir M. A. Bulgakovo vardo teatre („Bulgakovo namai“).

Jis sulaukė didelio populiarumo po to, kai buvo išleistas Pavelo Sanajevo režisuotas veiksmo filmas „Apie žaidimą“ (2009), kuriame atliko „Doko“ vaidmenį. 2010 m. pradžioje vaidino tęsinyje.[2]

2012 m. jam atliktos plastinės operacijos, o nuo 2014 m. tapo serialo „Mažoras“ žvaigžde.

Televizijos serialo „Uždaroji mokykla“ (2011–2012) filmavimo aikštelėje susipažino su latvių kilmės aktore ir modeliu Agata Muceniece. 2011 m. liepos 19 d. pora slapta susituokė viename iš Maskvos metrikacijos skyrių. 2013 m. sausio 11 d. jiems gimė sūnus Timotis. 2016 m. kovo 3 d. porai gimė dukra Mia. 2020 m. vasarį pora paskelbė apie skyrybas, o birželio 15 d. buvo baigtas skyrybų procesas.

2018 m. ėmėsi prodiuserio veiklos.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]