Pavel Lavrinec
| Pavel Lavrinec | |
|---|---|
| Gimė | 1955 m. gruodžio 4 d. Eišiškės, Lietuva |
| Gyven. vieta | Vilnius |
| Tautybė | rusas |
| Veikla | literatūrologas, filologas |
| Sritis | Lietuvos rusų literatūra, rusų išeivijos literatūra |
| Organizacijos | VU Filologijos fakultetas |
| Pareigos | katedros vedėjas |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Pavel Lavrinec (rus. Павел Михайлович Лавринец, g. 1955 m. gruodžio 4 d.) – Lietuvos filologas, rusistas, docentas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigė Vilniaus 8-ąją vidurinę mokyklą, 1974–1976 m. tarnavo tarybinėje armijoje. 1985 m. Vilniaus universitete baigė rusų filologijos studijas. Maskvos M. V. Lomonosovo universitete apgynė daktaro disertaciją. Vėliau tapo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytoju, nuo 2013 m. – Rusų filologijos katedros vedėju. Tyrinėja lietuvių ir rusų literatūrų ryšius, lenkų ir lietuvių literatūrų ryšius, rusų literatūros istoriją Lietuvoje, rusų išeivijos literatūrą, rusų literatūrą internete, literatūros sociologiją.[1]
Pavel Lavrinec nuo 1999 m. yra tarptautinio leidinio apie Baltijos šalių rusų kultūrą „Baltijos archyvas“ (Балтийский архив) redakcinės kolegijos narys ir internetinės svetainės administratorius. 1992–1999 m. Rusų kultūros centro direktorius. 1994–2003 m. Lietuvos tautinių mažumų ir išeivijos departamento tarybos narys (1997–2000 m. pirmininkas).[2]
1991 m. Aleksandro Veleckio (Александр Велецкий) pseudonimu išleido fantastinių kūrinių rinkinį „Permainų knyga“ (Книга перемен, su V. Korobovu). Internetiniame mokslinės fantastikos literatūros konkurse „Indoeuropiečių diktantas“ pateikė galindų-jotvingių epo „Mananas“ interpretaciją.[3] 2023 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Knygos:
- Русская литература в Литве: XIV–XX вв. Хрестоматия (vyr. redaktorius, 1998 m., Vilnius)
- Русская литература Литвы. XIX – первая половина XX века. (1999 m., Vilnius)
- Балтийский архив: Русская культура в Прибалтике. Т. IX. (sudarytojas ir redaktorius, 2005 m., Vilnius)
- Евгений Шкляр: жизненный путь скитальца. Монография. (2008 m., Vilnius)
- Opus # 4~5: Нобелевская лекция. Чтение. Сборник статей = Nobelio premija. Skaitymas. (su Г. Михайлова, Н. Боткина, 2009 m., Vilnius)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.flf.vu.lt/naujienos/92-lt/struktura/katedros/rusu-filologijos-katedra/575-pavel-lavrinec#pradinis
- ↑ http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-12-08-pavel-lavrinec-atsako-i-vilniaus-sv-kristoforo-gimnazijos-moksleiviu-klausimyna/124990
- ↑ http://www.russianresources.lt/dictant/Mananas/Manintro.html Archyvuota kopija 2016-04-04 iš Wayback Machine projekto.