Pavel Lavrinec

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Pavel Lavrinec
Gimė: 1955 m. gruodžio 4 d. (63 metai)
Eišiškės, Lietuva
Gyven. vieta: Vilnius
Tautybė: rusas
Veikla: literatūrologas, filologas
Sritis: Lietuvos rusų literatūra, rusų išeivijos literatūra
Organizacijos: VU Filologijos fakultetas
Pareigos: katedros vedėjas
Alma mater: Vilniaus universitetas

Pavel Lavrinec (rus. Павел Михайлович Лавринец, g. 1955 m. gruodžio 4 d.) – Lietuvos filologas, rusistas, docentas.

Baigė Vilniaus 8-ąją vidurinę mokyklą, 1974–1976 m. tarnavo tarybinėje armijoje. 1985 m. Vilniaus universitete baigė rusų filologijos studijas. Maskvos M. V. Lomonosovo universitete apgynė daktaro disertaciją. Vėliau tapo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytoju, nuo 2013 m. – Rusų filologijos katedros vedėju. Tyrinėja lietuvių ir rusų literatūrų ryšius, lenkų ir lietuvių literatūrų ryšius, rusų literatūros istoriją Lietuvoje, rusų išeivijos literatūrą, rusų literatūrą internete, literatūros sociologiją.[1]

Pavel Lavrinec nuo 1999 m. yra tarptautinio leidinio apie Baltijos šalių rusų kultūrą „Baltijos archyvas“ (Балтийский архив) redakcinės kolegijos narys ir internetinės svetainės administratorius. 1992–1999 m. Rusų kultūros centro direktorius. 1994–2003 m. Lietuvos tautinių mažumų ir išeivijos departamento tarybos narys (1997–2000 m. pirmininkas).[2]

1991 m. Aleksandro Veleckio (Александр Велецкий) pseudonimu išleido fantastinių kūrinių rinkinį „Permainų knyga“ (Книга перемен, su V. Korobov). Internetiniame mokslinės fantastikos literatūros konkurse „Indoeuropiečių diktantas“ pateikė galindų-jotvingių epo „Mananas“ interpretaciją.[3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Knygos:

  • Русская литература в Литве: XIV–XX вв. Хрестоматия (vyr. redaktorius, 1998 m., Vilnius)
  • Русская литература Литвы. XIX – первая половина XX века. (1999 m., Vilnius)
  • Балтийский архив: Русская культура в Прибалтике. Т. IX. (sudarytojas ir redaktorius, 2005 m., Vilnius)
  • Евгений Шкляр: жизненный путь скитальца. Монография. (2008 m., Vilnius)
  • Opus # 4~5: Нобелевская лекция. Чтение. Сборник статей = Nobelio premija. Skaitymas. (su Г. Михайлова, Н. Боткина, 2009 m., Vilnius)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]