Paumotai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Paumotai
Rangiroa salos gyventojas
Rangiroa salos gyventojas
Gyventojų skaičius ~16 000
Populiacija šalyse Prancūzijos Polinezijos vėliava Prancūzijos Polinezija (Tuamotu)
Kalba (-os) paumotų, taitiečių, prancūzų
Religijos krikščionybė (katalikybė, protestantų bažnyčios)
Giminingos etninės grupės taitiečiai, markiziečiai, mangarevai, kiti polineziečiai

Paumotai – polineziečių tauta, gyvenanti Tuamotu salyne (Prancūzijos Polinezija). Populiacija – ~16 tūkst. žmonių (XX a. II pusė). Kalba austroneziečių kalbų šeimos, rytų austroneziečių šakos paumotų kalba. Taip pat šneka prancūziškai, taitietiškai. Išskiriamos šnektos. Nuo XIX a. vid. turi lotynišku raidynu paremtą raštą. Tikintieji – krikščionys.

Dalis paumotų XIX a. tarpusavio karų metu persikėlė į Taitį. Patyrė didelę kultūrinę ir kalbinę taitiečių įtaką. Pasak legendų, paumotų protėviai į Tuamotu atsikėlė iš Raro salos (galimai Markizo salų).

Tradiciniai verslai – rankinė žemdirbystė (pandanai, kolokazija, jamsai, kokosai) ir žvejyba. Išgauna perlamutrą. Dabar daugiausia dirba kopros paruošime.

Paumotų mergina. 1847 m. piešinys
Tikehau gyventojai XIX a. pr.

Seniau dauguma Tuamotu salų buvo skirstomos į sritis, kurias valdė patrilinijinės giminės (igati). Giminės vadas (ariki, ariki nui) kartais būdavo renkamos. Vade galėdavo tapti ir moteris. Kaip ir kiti polineziečiai, paumotai tatuiruodavosi kūną (priklausomai nuo socialinės padėties). Būdinga mažoji šeima, santuoka neolokalinė.

Paumotų tradicinėje pasaulėvokoje ypač gerbimo verti būdavo protėviai, dvasios-sergėtojos, piktosios dvasios, gausi dievų plejada. Rengdavo akmenines aikštes-šventyklas marae, statydavo religines skluptūras tiki. Buvo paplitęs raganavimas. Perimant krikščionybę susidarė sinkretinis dievo Kiho (Kio, Io) kultas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998