Markiziečiai

Markiziečiai
Markiziečiai atlieka haka šokį (~1909 m.)
Gyventojų skaičius	~13 000
Populiacija šalyse	Prancūzijos Polinezija (Markizo salos)
Kalba (-os)	markiziečių, prancūzų
Vėliava
Religijos	krikščionybė (katalikybė, kalvinizmas)
Giminingos etninės grupės	taitiečiai, paumotai, mangarevai, tubuajai, kiti polineziečiai

Vikiteka:	Markiziečiai

Markiziečiai arba hivai – polineziečių tauta, gyvenanti Markizo salose (Prancūzijos Polinezija). Populiacija – 13 tūkst. žmonių (XX a. II pusė). Kalba austroneziečių kalbų šeimos, rytų austroneziečių šakos markiziečių kalba. Dauguma tikinčiųjų – krikščionys (kalvinai, katalikai).

Į Markizo salas gyventojai ėmė kraustytis pirmaisiais mūsų eros amžiais, ypač IV–VII a. Su europiečiais ryšius užmezgė XVIII a.

Tradiciniai verslai – rankinė-lydiminė žemdirbystė (kolokazija, jamsai, kokosai) ir žvejyba. Po kontakto su europiečiais užmezgimo ėmė auginti kiaules. Tradiciniai amatai – valčių statyba (polinezietiško ir melanezietiško pobūdžio), tapos pluošto, demblių gamyba, medžio drožyba ir akmens apdirbimas. Nuo kolonijinio laikotarpio pradėjo verstis kopros paruošimu, dirbti paslaugų sektoriuje, žvejybos pramonėje.

Tradicinės markiziečių visuomenės pagrindas – gentis, vadovaujama vadų (hakaiki nui) ir seniūnų tarybų (hakatootina). Turėjo socialinius sluoksnius: žynius (taua), karo vadus (toa), amatų meistrus (tuhunga). Tarp žynių buvo paplitusi poliandrija. Burdavosi į slaptąsias draugijas, turėjo slaptąsias kalbas. Turėdavo įbrolystės (enao, taio) paprotį.

Vadų namai būdavo įrengti ant akmeninių platformų (marae, iki 30 m ilgio), su didelėmis verandomis, puoštomis antropomorfiniais medžio raižiniais. Tarp vyrų paplitęs kūno tatuiravimas, tarp moterų – odos balinimas. Kaip apeiginį gėrimą geria svaigiojo pipiro antpilą (kava).

Markizo salos senovėje buvo svarbus religinis Polinezijos centras. Markiziečių pasaulėžiūroje svarbus protėvių kultas, pagarboje laikyti vėžliai, fikusai.^[1] Pasitaikydavo kanibalizmo atvejų.