Paulina Andrejeva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paulina Andrejeva
Gimimo vardas Jekaterina Andrejeva
Екатерина Андреева
Visas vardas Paulina Andrejeva
Gimė 1983 m. spalio 12 d. (40 metų)
Leningradas, Rusija
Gyven. vieta nežinoma
Tautybė Rusė
Pilietybė Rusija
Sritis Teatras, kinas, TV
Pareigos Aktorė

Paulina (Jekaterina) Andrejeva (rus. Паулина Андреева; Екатерина, g. 1988 m. spalio d., Leningrade) – Rusijos aktorė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvejus metus studijavo žurnalistiką, metė mokslus, pasikeitė savo vardą Jekaterina į egzotiškesnę ir įsimintinesnę Pauliną ir išvyko į Maskvą. Anot aktorės, ji norėjo laisvės ir savarankiško gyvenimo, o persikelti į kitą miestą atrodė logiškas sprendimas.[1]

Serialuose pradėjo vaidinti būdama 19 metų. Suvaidino du skirtingus personažus dviejuose „Teisės ir tvarkos“ sezonuose: „Tyrimo žvalgyba“ (2007–2008) ir nedidelį vaidmenį televizijos seriale „Laukinis angelas“ (2009).

Išgarsėjo būdama 25-erių, atlikusi vaidmenį seriale „Atšilimas“ (rus. «Оттепель» 2013). Aktorę žiūrovai įsiminė dėl lovos scenos su Jevgenijumi Cyganovu ir dėl vienos iš serialo dainų atlikimo.

Vėliau nustebino žiūrovus skandalingame filme „Skėriai“ (2013), kuris dėl meilės scenų gausos įvertinitas „18+“ kategorija. Šio filmo premjera Rusijoje įvyko tik 2015 m. Įkūnijo vaidmenis juostose „Tamsus pasaulis: pusiausvyra“ (2013), „Statusas: vienišas“ (2016), bei detektyviniuose ir istoriniuose filmuose. [2]

2015 m. vaidino kriminaliniame seriale „Metodas“, tapusiu hitu, o aktorė sulaukė šlovės ir visuotinio pripažinimo. 2017 m. vaidino filmuose „Mitai“, „Kaip vaikai“ bei serialuose „Miegantys“ ir seriale „Revoliucijos demonas“. 2018 m. išleistas ambicingas projektas „Geriau už žmones“ – fantastinis serialas, pasakojantis apie ateities pasaulį, kuriame androidė Arisa nepanaši į kitus robotus tuo, kad gali jausti, užjausti ir apsaugoti savo šeimą. 2018 m. buvo išleistas filmas „Meilužės“, kuriame atliko vieną iš trijų pagrindinių vaidmenų kartu su aktorėmis Aleksandra Bortič ir Julija Aleksandrova.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]