Pataliputra

Pataliputra पाटलिपुत्र
Pataliputros liekanos
Pataliputra
Koordinatės	25°36′45″ š. pl. 85°07′42″ r. ilg.
Vieta	Biharas, Indija
Regionas	Arjavarta
Plotas	48 ha
Istorija
Statytojas	Adžatašatrus
Medžiaga	mediena, plytos
Pastatytas	~V a. pr. m. e.
Sugriautas	XII a.
Tauta	arijai
Informacija
Kasinėjimų datos	nuo 1892 m.
Vikiteka	VikitekaVikiteka

Pataliputra (skr. पाटलिपुत्र = IAST: Pāṭaliputra-, pali Pātaliputtā) – senovės Indijos miestas, stovėjęs netoli Gangos kranto, netoli Gandako ir Sono žiočių, šalia dabartinio Patnos miesto. Miestas įkurtas ~V a. pr. m. e., kai Magadhos imperatorius Adžatašatrus perkėlė sostinę iš Radžagrihos. Vėliau Maurijų dinastijos valdymo metais tapo svarbiu politiniu ir ūkiniu centru. Pataliputra taip pat buvo Nandų, Šungų ir Guptų valstybių sostinė.

Pataliputra ypač suklestėjo Ašokos laikais. Tuo metu tai buvo didžiausias miestas pasaulyje (apie 48 ha ploto, apie 150–300 tūkstančių gyventojų). Sostinėje įvyko du pirmieji visuotiniai budistiniai susirinkimai. Šį miestą mini Megastenas, Strabonas. Pradžioje miestas buvo medinis, bet Ašokos laikais perstatytas į mūrinį. Palos imperijos laikais Pataliputra nunyko dėl musulmonų antpuolių. Vėliau atsikūrė kaip Patna.

1892–1896 m. Lorensas Vodelis atkasė Pataliputros medinės sienos liekanas, helenistinio stiliaus pastatų, 1897–1998 m. P. C. Mukherdži – gynybinį griovį, monetų ir kolonų liekanų, 1912–1915 m. D. B. Spuneris – mūrinių sienų, valdovo rūmų su didele sale ir 80 kolonų liekanų, monetų, terakotos skulptūrų, spaudų. 1926–1927 m. Dž. A. Peidžas ir M. Ghošas rado palisado liekanų. 1951–1955 m. K. P. Džaisvalas pakartotinai ištyrė valdovo rūmus. Rastos budistinės šventyklos liekanos.

• 
  Pataliputros rūmų kapitelis
• 
  Medinio palisado liekanos
• 
  Šungų laikų moters skulptūrėlė
• 
  Ašokos stulpas