Pascha
Pascha (Pesachas) (hebr. פסח, aram. Pas-cha (Velykos, praėjo pro šalį[1] )) – viena svarbiausių Judaizmo religinių metinių švenčių žydams.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo VII a. pr. m. e. vykdavo tik Jeruzalėje. Jėzaus laikais Jeruzalės gyventojų skaičius (apie 40 000 žmonių) Paschos metu, užplūdus maldininkams, padidėdavo iki 150 000. Pascha vykdavo nisano mėnesį (pagal dabartinį kalendorių nuo kovo vidurio iki balandžio vidurio) 14 d. išvakarėse. Tą vakarą kiekviena šeima aukodavo ėriuką: taip būdavo paminimas pirmas toks aukojimas, kaip tikima, įvykęs prieš pat Dievui išvaduojant izraelitus iš Egipto. Tą naktį Dievas „praėjo“ pro izraelitų namus, nes jų durų staktos ir sąramos buvo apšlakstytos ėriuko krauju, ir paliko gyvus tų namų pirmagimius.
Ir šiais laikais Pascha – viena svarbiausių judaizmą išpažįstančių žydų švenčių.[2]
Tradicijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Per Paschą ir savaitę po to valgoma nerauginta duona maca, iškepta greitosiomis ir be mielių. Tai turėdavo priminti skubų susiruošimą kelionėn, kai faraonas pagaliau išleido izraelitus iš Egipto. Be to, taip būdavo paminima pirmoji duona, kepta iš naujų grūdų, praėjus keturioms dienoms po izraelitų įžengimo į Kanaaną. Iš pradžių Pascha būdavo švenčiama namuose, bet Naujojo Testamento laikais ji tapo svarbiausia maldininkų iškilme, švenčiama Jeruzalėje.
Tradiciškai visas raugintas maistas prieš Paschą turėtu būti sudeginamas. Pirmasis, antrasis ir paskutinis šventės vakaras pažymimas didele vakariene, kurios tvarka griežtai reglamentuota tradicijų: stalo priekyje sėdi šeimos galva ir skaito Išėjimo knygos fragmentą, maldas, liturginių himnų rinkinį, prie stalo vykdomi žaidimai vaikams. Pagal paprotį prieš šventinės vakarienės pabaigą ant stalo pastatoma graži taurė su vynuogių sultimis ir paliekamos praviros durys. Ši taurė yra vadinama „pranašo Elijo taure“ (Mesijo šauklio).
Šventės metu ant stalo dedamas sūrus vanduo, į jį mirkomos ir valgomos aitrios daržovės. Sūrus vanduo simbolizuoja vergų ašaras, o daržovių aitrumas – jų kančias. Šventė prasideda vyno ar midaus taurės laiminimu. Prieš valgį atliekamos rankų plovimo apeigos.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Nusileidus saulei žydai pradės švęsti tūkstantmečius menančią Paschą“. 15min. 2013-03-25. Nuoroda tikrinta 2013-03-25.
- ↑ Bibilijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993 m.