Pasaulio Pakraščio traukinys

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pasaulio Pakraščio traukinys (isp. Tren del Fin del Mundo) arba Pietų Ugnies Žemės geležinkelis (Ferrocarril Austral Fueguino) – geležinkelio linija Argentinos pietuose, Ugnies Žemės saloje. Tai piečiausias pasaulyje veikiantis geležinkelis. Driekiasi nuo Ušuajos iki Ugnies Žemės nacionalinio parko ir neturi ryšio su bendra šalies geležinkelių sistema. Traukinys kursuoja 25 km ilgio siauruoju geležinkeliu (500 mm vėžė).

XIX a. pab. Ugnies Žemės saloje buvo įkurta nuteistųjų kolonija. 1902 m. kolonijos Ušuajoje statyboms nutiestas medinis geležinkelis, kuriuo jaučių traukiamais vagonais buvo gabenama mediena, akmenys ir kitos statybinės medžiagos. 1909 m. ši linija pertvarkyta į siaurąjį geležinkelį, juo pradėjo kursuoti garvežio traukiamas traukinys. Sparčiai kertant mišką, linija nutęsta giliau į salą. 1947 m. kalinimo kolonija panaikinta ir paversta karine baze, o 1949 m. geležinkelį suniokojo žemės drebėjimas. Linija buvo sutvarkyta, bet nesant poreikio, 1952 m. uždaryta.

1994 m. Pasaulio Pakraščio traukinys atgaivintas kaip turistinė atrakcija. Iš Anglijos įsigytas senovinis garvežys 2-6-2T (Camilla), du vietiniai „Garratt“ lokomotyvai, vagonai pritaikyti turistų gabenimui. Traukinys išvyksta iš „Pasaulio Pakraščio“ stotelės, 8 km į vakarus nuo Ušuajos. Iš ten jis vyksta per Piko slėnį, Toro tarpeklį, sustoja Cascada de la Macarena stotyje, kur keleiviai supažindinami su vietos indėnų jaganų kultūra ir aplanko apžvalgos aikštelę. Toliau traukinys juda per Ugnies Žemės nacionalinio parko miškus ir baigia kelionę El Parque stotelėje.

Geležinkelio bėgiai
"Garratt" lokomotyvas
Prasilenkiantys traukiniai