Papijas Hierapolietis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Papijas Hierapolietis (apie 101150 m.) – ankstyvosios krikščionybės rašytojas, Hierapolio (Frygija) vyskupas, vienas iš Apaštališkųjų Tėvų.[1]

Papijas parašė veikalą „Viešpaties posakių aiškinimas“, tačiau iki šių dienų išliko tik jo fragmentai. Jie suteikia žinių apie ankstyvosios krikščionybės raidą, evangelijų kilmę.[1]

Irenėjas mini, kad Papijas pažinojęs apaštalą Joną. Euzebijus Cezarietis buvo nusistatęs prieš Papiją (dėl to pateikė gerokai paredaguotas ir apkarpytas jo veikalo ištraukas), tvirtino, esą šis persiėmęs klaidingu Jono Presbiterio mokymu, pastarojo įtakai priskyrė mokymą, kad pasirodysiąs Jėzus Kristus ir jo dėka pasaulyje stosiąs tūkstančio metų visuotinės taikos laikotarpis.[1]

Krikščionių teologai (ir Vakarų, ir Rytų) Papijo evangelijų aiškinimu rėmėsi iki pat IV a. pradžios.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Papias. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2023-07-02.