Panevėžio evangelikų liuteronų kapinių koplyčia
55°44′01″š. pl. 24°22′19″r. ilg. / 55.733479°š. pl. 24.371863°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Tikėjimo srovė | liuteronai |
| Savivaldybė | Panevėžio rajonas |
| Gyvenvietė | Panevėžys |
| Adresas | Apvaizdos tak. |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Stilius | istorizmas |
Panevėžio evangelikų liuteronų kapinių koplyčia – evangelikų liuteronų koplyčia, esanti Panevėžyje, Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos senosiose kapinėse, įsikūrusiose tarp Apvaizdos tako ir Sporto gatvės, Nevėžio vakariniame krante.[1] Kapinės neveikiančios, jas sudaro dvi dalys: didesnioji dalis yra katalikų, o mažesnioji, užimanti pietinę kapinių pusę – evangelikų liuteronų.
Senųjų kapinių, vad. Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėmis, kompleksą sudaro virš 30 objektų: kapinės, koplyčia, vartai, antkapiniai paminklai, kryžiai. Evangelikų liuteronų koplyčia stūkso kapinių pietiniame pakraštyje, apie 200 m į šiaurės rytus nuo Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Nuo 2003 m. ji yra regioninės reikšmės architektūros paminklas (unik. objekto kodas 27557).[2] Priklauso Panevėžio evangelikų liuteronų parapijai.[3].
Atgimimo pradžioje, kol buvo atstatoma sovietinės valdžios nacionalizuota ir sunaikinta Panevėžio evangelikų liuteronų bažnyčia, koplyčia keletą metų buvo parapijos maldos namais. Talkų būdu parapijos sutvarkytose kapinėse kasmet vyksta kapų šventės koplyčioje ar lauke prieš fundatoriaus Michaelio Rosako kapą.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIX a. pabaigoje šalia katalikų kapinių buvo dovanotas žemės sklypas evangelikams liuteronams, kaip atlygis už paramą atgaunant iš carinės valdžios konfiskuotus pinigus, skirtus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios statybai. Taip parapinių kapinių pietinėje dalyje pradėti laidoti evangelikai liuteronai.
Sovietmečiu, nuo 1940 m. netekę bažnyčios, evangelikų liuteronų parapijos tikintieji palaikė ryšius su Žeimelio ir Biržų parapijomis. 1990 m. atsikūrus parapijai, buvo užregistruoti tik 56 tikintieji. Prasidėjo bažnyčios atstatymo ir tvarkymo darbai, bet dėl lėšų trūkumo darbai užsitęsė. Sekmadieninės pamaldos vyko kapinių koplyčioje, kurią paremontuotą 1992 m. pašventino vysk. Jonas Kalvanas (vyresnysis).
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Istorizmo stilistikos statinio projekto autorius nežinomas. Koplyčia daugiakampio plano, su dviejų tarpsnių varpinės bokštu ir penkiasiene apside. Koplyčios stogo forma – dvišlaitė, bokšto – keturšlaitė piramidinė, apsidės – piramidinė. Stogas dengtas skardos lakštais, bokšto – metalinėmis čerpėmis. Įtaisyti trikampiai švieslangiai bokšto stoge. Jį vainikuoja metalinis kryžius. Vidinė erdvė – vienos navos. Sienų angos, nišos – pusapskritimio formos.
Statinys plytų mūro, tinkuotomis sienomis, su medinių sijų perdanga. Pagrindinis fasadas atgręžtas į šiaurę, jame įstatytos medinės dvivėrės durys.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Panevėžio miesto savivaldybės kapinės Archyvuota kopija 2017-09-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-07-08.
- ↑ Panevėžio evangelikų liuteronų parapija Archyvuota kopija 2017-04-17 iš Wayback Machine projekto.