Pandurang Vaman Kane
| Pandurangas Vamanas Kanė | |
|---|---|
| Gimimo vardas | पांडुरंग वामन काणे |
| Gimė | 1880 m. gegužės 7 d. Ratnagirio apskritis (dab. Maharaštra), Britų Indija |
| Mirė | 1972 m. balandžio 18 d. (91 metai) Indija |
| Tautybė | marathas |
| Veikla | indologas, sanskritologas |
| Sritis | Senovės Indijos teisė, visuomenė |
| Alma mater | Bombėjaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Bharat Ratna (1963 m.) | |
Pandurangas Vamanas Kanė (marath. पांडुरंग वामन काणे = Pāṇḍuraṅg Vāman Kāṇe; g. 1880 m. gegužės 7 – m. 1972 m. balandžio 18 d.) – Indijos mokslininkas, rašytojas, švietėjas, sanskritologas.
Bombėjaus universiteto absolventas. Valstybinės teisės koledžo profesorius. 1942 m. jam suteiktas mahamahopadjajos („didžiojo mokslininko“) titulas. 1947 m. tapo Bombėjaus universiteto vicekancleriu. 1963 m. apdovanotas aukščiausiu „Indijos brangakmenio“ (Bhārat Ratna) apdovanojimu.[1] 1952–1964 m. Indijos parlamento narys.
Svarbiausias P. V. Kanės veikalas – 5 tomų „Dharmašastros istorija“ (History of Dharmaśāstra), kuriame mokslininkas tyrinėjo senovės indų paprotinę teisę, visuomeninę sanklodą. Taip pat parašė „Poezijos istoriją“ (History of Poetics) bei kitų veikalų apie senovės Indijos mokslus, istoriją, visuomenę, dramą, marathų kalbą.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kane, P. V..Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.p. 111