Palaujiečių kalba

	Palaujiečių kalba
Kalbama	Palau ; Guamas ; Marianos Šiaurinės Salos
Kalbančiųjų skaičius	15 000
Kilmė	Austronezinės kalbos ; Malajų-polineziečių kalbos ; Branduolinės malajų-polineziečių kalbos ; Centrinės malajų-polineziečių kalbos ; Palauiječių kalba
Rašto sistemos	Lotynų raštas, katakana
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Palau
Kalbos kodai
ISO 639-1	nėra
ISO 639-2	pau
ISO 639-3	pau

Palaujiečių kalba (a tekoi er a Belau) – šnekamoji ir rašytinė kalba, daugiausia vartojama Palau, viena iš dviejų oficialių šios šalies kalbų. Šia kalbą vartoja ~15 000 gyventojų. Tai austronezinės kilmės kalba. Jos padėtis autronezinių kalbų šeimoje nėra iki galo identifikuota.

Per istoriją palaujiečių kalba patyrė kitų kalbų įtaką. Joje gausu skolinių iš japiečių kalbos (daugiausia susiję su jūrine žvejyba), jaučiama įtaka iš Filipinų kalbų.^[1] Kolonizacijos laikais perimti skoliniai iš ispanų, vokiečių, japonų, anglų kalbų.

Daiktavardžiai gali būti kaitomi laikais (chad „žmogus“ - rechad „žmonės“), prie jų pridedami posesoriai (bad „akmuo“ - beduk „mano akmuo“).^[2] Išlikusi ypač komplikuota veiksmažodžio formų sistema, būdinga archiškoms austroneziečių kalboms. Egzistuoja atskiri skaitvardžių kompleksai, kuriais skaičiuojami žmonės, bananų kekės, pailgi daiktai, valtys, laikas.^[3]

Fonetika ir rašyba

Kalboje naudojama tik 10 priebalsių ir 6 balsiai, tačiau balsiai gali būti ilgieji arba trumpieji, o priebalsiai priklausomai nuo fonetinių procesų gali suduslėti arba aspiruotis. Palaujiečių kalba rašoma lotyniškais rašmenimis, ortografija buvo standartizuota 1972 m. Priebalsiai f, h, p, n, ts ir z naudojami tik skoliniuose. Nenaudojami rašmenys q, v, x, y. Ilgieji balsiai žymimi juos pakartojant du kartus. Gausu dvibalsių.

Raidė	Tarimas (IPA)	Lietuviška perraša	Žodžių pavyzdžiai	Pastaba
A	[a]	a	chad ([ʔad]), „žmogus“	trumpasis a
B	[b], [p], [bʱ], [pʰ]	b	bai ([bai]), „bendruomenės namai“, babier ([babiɛr]), „popierius“, beached ([bɛaʔət]), „alavas“, baeb ([baɛp]), „vamzdis“	virsta [p] žodžio pabaigoje arba prieš kitą priebalsį
Ch	[ʔ]	-	chais ([ʔais]), „naujienos“, charm ([ʔarm]), „gyvūnas“, chiukl ([ʔiukl]), „balsas“, omoachel ([omoaʔɛl]), „upė“	glotalinis užkirtimas, seniau tartas [h]
D	[d], [t], [ð], [θ]	d	diall ([ðial:]), „laivas“	virsta [ð] žodžio pradžioje
E	[ɛ], [ə]	e	sers ([sɛrs]), „sodas“, ngalek ([ˈŋalək]), „vaikas“, kmeed ([kmɛ:d]), „arti“	tarimas skiriasi nuo to, ar skiemuo kirčiuotas, ar ne. Egzistuoja ilgasis ee [ɛː]
F	[f]	f	fenda' ([fɛnda]), „sparnas“
H	[h]	h	haibio ([haibio]), „tuberkuliozė“
I	[i]	i	sils ([sils]), „saulė“, iis ([i:s]), „nosis“	Egzistuoja ilgasis ii [iː]
K	[k], [ɡ], [kʰ], [ɡʱ]	k	ker ([kɛr]), „klausimas“, kikiongel ([kikioŋɛl]), „purvinas“
L	[l]	l	lius ([lius]), „kokosas“
Ll	[l:]	l	llel ([l:ɛl]), „lapas“
M	[m]	m	mei ([mɛi]), „ateik“, mesaul ([mɛsaul]), „pavargęs“, merous ([mɛɾous]), „dalinti“, martiliong ([martilioŋ]), „plaktukas“
N	[n]	n	sensei ([sənsɛi]), „mokytojas“
Ng	[ŋ]	ng	ngau ([ŋau]), „ugnis“
O	[o]	o	ngor ([sils]), „burna“, sekool ([səko:l]), „žaismingas“, Oreor ([oɾɛoɾ]), „Kororas“	Egzistuoja ilgasis oo [oː]
P	[p]	p	papa ([papa]), „popiežius“
R	[ɾ]	r	rekas ([ɾɛkas]), „uodas“, beroel ([bəɾoɛl]), „ietis“
Rr	[r]	r	rrom ([rom]), „alkoholis“
S	[s]	s	sechelei ([səʔəlɛi]), „draugas“, sueleb ([suɛlɛb]), „popietė“
T	[t], [tʰ]	t	tuu ([tu:]), „bananas“, teu ([tɛu]), „plotis“, tuangel ([tuaŋɛl]), „durys“, tekoi ([təkoi]), „žodis“, taod ([taod]), „šakutė“
Ts	[ts]	ts	tsuingam ([tsuiŋam]), „kramtomoji guma“
U	[u]	u	bung ([buŋ]), „gėlė“, ngduul ([ŋdu:l]), „mangrovių moliuskas“, uos ([uos]), „arklys“	Egzistuoja ilgasis uu [uː]
Z	[z]	z	miuzium ([miuzium]), „muziejus“

Pagrindinės frazės

Palauan	Lietuvių
Alii!	Labas!
Ungil tutau.	Labas rytas
Ungil sueleb.	Laba diena
Ungil kebesengei.	Labas vakaras
A ngklek a ___.	Mano vardas yra ___.
Ng techa ngklem?	Koks tavo vardas?
Ke ua ngerang?	Kaip sekasi?
Ak mesisiich.	Gerai (sekasi)
Ak chad er a ___.	Aš esu iš ___.
Belau	Palau
Merikel	JAV
Ingklis	Anglija
Siabal	Japonija
Sina	Kinija
Ke chad er ker el beluu?	Iš kur jūs esate?
Ke mlechell er ker el beluu?	Kur jūs gimėte?

Palauan	Lietuvių
Ak mlechell er a ___.	Aš gimiau ___.
Ng tela a rekim?	Kiek jums metų?
Ng ___ a rekik.	Man ___ metų.
Ng tela a dengua er kau?	Koks jūsų telefono numeris?
A dengua er ngak a ___.	Mano telefono numeris ___.
Ke kiei er ker?	Kur jūs gyvenate?
Ak kiei er a ___.	Gyvenu ___.
Chochoi.	Taip
Ng diak.	Ne
Adang.	Prašau
Sulang.	Ačiū
Ke mo er ker?	Kur jūs einate?
Mechikung.	Viso gero
Meral ma sulang!	Labai ačiū!
A klebokel el bung	Graži gėlė

Teksto pavyzdys

A rogui 'l chad el mechell a ngarngii a ilmokl er tir ra diosisiu el llemalt. Ngarngii er tir a uldesuir mete mo meruul el mo rar bebil lokiu a ungil 'l omeruul ra klauchad.^[4]

Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems suteiktas protas ir sąžinė ir jie turi elgtis vienas kito atžvilgiu kaip broliai.

Išnašos

↑ Blench, Roger. 2015. Early Oceanic contact with Palau: the evidence of fish names.
↑ Josephs, Lewis (1997), Handbook of Palauan Grammar (Volume 1), Koror: Palau Ministry of Education
↑ Palauan Language Online tekinged.com
↑ „KLOU EL SUBED RA LLEMALT RAR CHAD“ (PDF). Office of the United Nations High Commissioner for Human Rights (palaujiečių). Nuoroda tikrinta 2026-03-13.{{cite web}}: CS1 priežiūra: neatpažinta kalba (nuoroda)

Nuorodos

pau Duomenys apie kodu „pau“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com

[1] Blench, Roger. 2015. Early Oceanic contact with Palau: the evidence of fish names.

[2] Josephs, Lewis (1997), Handbook of Palauan Grammar (Volume 1), Koror: Palau Ministry of Education

[3] Palauan Language Online tekinged.com

[4] „KLOU EL SUBED RA LLEMALT RAR CHAD“ (PDF). Office of the United Nations High Commissioner for Human Rights (palaujiečių). Nuoroda tikrinta 2026-03-13.{{cite web}}: CS1 priežiūra: neatpažinta kalba (nuoroda)

[1]

[2]

[3]

[4]