Palangos koncertų salė
| Palangos koncertų salė | |
|---|---|
| |
  Palangos koncertų salė | |
| Vieta | Palanga, Vytauto g. 43 |
| Statusas | Pastatytas |
| Architektas | Algirdas Stripinis |
| Rangovas | UAB Conresta [1] |
| Savininkas | Palangos miesto savivaldybė |
| Atidarymas | 2015 m. gruodžio 12 d. |
| Paskirtis | Koncertų salė |
| Talpa | 2200 žiūrovų |
Palangos koncertų salė – ištisus metus Palangos miesto centre veikiantis kultūros objektas su daugiafunkcine koncertų sale, tinkama įvairiems koncertams, festivaliams, televiziniams projektams, konferencijoms ir kitiems renginiams pravesti. Atidaryta 2015 m. gruodžio mėn., rekonstravus senąją vasaros estradą. Statinio architektas Algirdas Stripinis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šioje vietoje 1907 m. Palangos grafas Feliksas Tiškevičius šalia kurhauzo pastatė Vasaros teatrą, talpinusį 600 žiūrovų. Deja, po metų pastatas sudegė. Grafas toje pat vietoje atkūrė perpus mažesnį teatrą. Jo viduje buvo salė, skirta maždaug 150-čiai žmonių, žiūrovams anuomet teko tenkintis paprastais mediniais suolais. Šalia aukštai iškeltos scenos buvo įrengti du aktorių kambarėliai. Rašytiniuose šaltiniuose minima, jog teatras stovėjo dar ir tarpukariu.
1939 m. Palangos architektas Vadimas Lvovas suprojektavo ir pastatė Vasaros estradą toje pat vietoje. Tarybiniais metais ji galėjo būti permontuota ir perkelta į parko teritoriją.
1971 m. pastatyta Vasaros estrada arba Vasaros koncertų salė su 1000 žiūrovų vietų. Ją suprojektavo architektas Vytautas Gerulis. Estradoje buvo pritaikyta vantinė konstrukcija, panaši kaip Vilniaus sporto rūmuose ir Vingio parko estradoje. Tokiu būdu įtemptais metaliniais lynais laikant stogą, buvo galima išgauti lenktas formas. Atvirų erdvių statinys, be privalumų, vasarą buvo veikiamas stipraus vėjo. Jis košdavo visus, susirinkusius į koncertą. Vėliau mėginta išspręsti problemą brezento burėmis, tačiau jos garsiai plakdavosi į sienas koncerto metu. Nuspręsta kiek paaukštinti estradą juosusią tvorelę. Estrada tuomet priklausė Klaipėdos filharmonijai.
Sezoninė vasaros estrada, kurortiniam miestui tarnavusi 40 metų, pradėta rekonstruoti 2013 m. pabaigoje. Į būsimos naujos koncertų estrados pamatus, dalyvaujant premjerui Algirdui Butkevičiui, įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms. Į ją taip pat buvo įdėtas ir popiežiaus Pranciškaus laiškas Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus proga.[2]
Koncertų salė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Beveik 5 tūkst. m² koncertų salėje įrengtas 2200 sėdimų žiūrovų vietų amfiteatras su apie sceną išdėstytomis žiūrovų vietomis. Numatyta ir galimybė žemesnįjį amfiteatro lygį transformuoti į horizontalaus grindų paviršiaus salę. Tuomet sėdimų ir stovimų vietų skaičius salėje padidėja, o kartu atsiranda galimybė per keletą minučių pakeisti patalpos žiūrovinę dalį iš amfiteatro į konferencijų salę ar tuščią erdvę. Taip tą pačią dieną salėje gali vykti keletas skirtingo pobūdžio renginių. Salės akustika atitinka aukštos kokybės reikalavimus – siekiama, kad muzika čia skambėtų ypatingai gerai. Todėl įrengiant patalpas buvo naudojamos specialios akustinės medžiagos, neleidžiančios sklisti aidui ir maksimaliai apsaugančios nuo triukšmo sklidimo į aplinką. Čia yra dar dvi mažesnės salės, skirtos konferencijoms arba kolektyvų repeticijoms.
Numatoma, jog ateityje, antrajame vystymo etape, čia išdygs daugiafunkcinis trijų, tarpusavyje sujungtų, korpusų pastatas. Be specializuotos koncertų ir masinių renginių salės, jame dar įsikurs kultūros centras bei meno mokykla.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pastatas apvalios formos, primena prisukamą muzikinę dėžutę. Priderintas prie aplinkinio užstatymo, kuris yra būdingas Palangai. Jungia skirtingą architektūrą – šalia skveras, kurhauzas, sovietmečio poilsio namai. Statinys įgilintas apie 6 m, kad jis neišsišoktų savo aukščiu (apie 14 m), neužgožtų aplinkos. Fasaduose vyrauja balto tinko apdaila bei žalios spalvos stiklas, papildantis ryšį su aplinka. Sumontuota apšvietimo sistema leidžia sukurti įvairius pastato fasado apšvietimo variantus. Įgaubti langai tarsi atkartoja pirminę – muzikinės dėžutės mintį.[3] Stogo laikančios klijuotos medienos konstrukcijos yra per 40 m ilgio. Tam pasirinkta klijuota mediena, kuri dar labiau pabrėžia perdangos architektūrą.