Pakartotinis lietaus vandens naudojimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietaus vandens pakartotinis panaudojimaslietaus vandens surinkimas ir pakartotinis panaudojimas įvairiose srityse.

Lietaus vandens naudojimo rūšys ir būdai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tvenkiniai miestuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai dirbtinai suformuoti tvenkiniai miesto teritorijose lietaus vandens išleidimui ir laikinam saugojimui. Lietaus vanduo Vanduo saugojamas tokiuose tvenkiniuose yra natūraliai apvalomas, nes jame susikaupusios dalelės ir įvairios priemaišos nusėda ant tvenkinio dugno. Dažniausiai vanduo iš tokių tvenkinių yra naudojamas irigacijai bei miesto gatvių plovimui. Tokie tvenkiniai dažnai yra svarbus ir netgi būtinas elementas miestų teritorijų planavimo planuose.

Panašiu būdu naudojamos ir pelkės, kuriuose lietaus vanduo kaupiamas ir vėliau naudojamas irigacijai. Dėl aukštesnės vandens išvalymo kokybės vanduo iš pelkių gali būti pumpuojamas į požeminius vandeninguosiuos sluoksnius.

Lietaus vandens išleidimas į požeminius vandens sluoksnius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į požeminius vandens sluoksnius vandenį leisti, lietaus vanduo dažniausiai imamas iš pelkių, kuriuose lietaus vanduo yra kaupiamas, nes pelkėse dėl natūralių procesų vanduo yra gerai išvalomas. Tokio lietaus pakartotinio naudojimo būdo privalumai: mažinamas požeminio vandens druskingumas, lietaus vandens pumpavimas į požeminius sluoksniu kelia vandeningojo horizonto slėgį ir palengvina vėlesnį vandens išgavimą, padidina požeminio vandens atsargas, sumažina potvynių pavojus apgyvendintose teritorijos.

Lietaus vandens surinkimo talpos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jos naudojamos lietaus vandens surinkimui nuo namų stogų. Dažnai naudojamos individualių namų kvartaluose. Gali būti suprojektuotos didesnės konstrukcijos rinkti vandenį nuo kelių namų stogų. Yra įvairių būdų įrengti tokias talpas priklausomai nuo nuo padėties. Tokios talpos dažniausiai įrengiamos iš geležies, betono arba plastiko. Yra įvairiausių pakartotinio lietaus vandens panaudojimo būdų naudojant surinkimo talpas: laistymas, teritorijos, automobilių plovimas, tualetų bakelių pildymas.

Lietaus vandens panaudojimas pramoniniams tikslams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietaus vanduo gali būti naudojamas pramonės įmonėse, kai vandens kokybė gali neatitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimų, t. y. įvairių technologinių įrenginių aušinimui, vandens aušinimui katilinėse, technologinių įrenginių plovimui ir kitose panašiose srityse, kur nereikalinga aukšta vandens kokybė.

Lietaus vandens pakartotino panaudojimo privalumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geriamojo vandens suvartojimo sumažinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukštos kokybės geriamo vandens suvartojimą gyvenamųjų namų ūkiuose ženkliai galima sumažinti pakeičiant jį negeriamu lietaus vandeniu. Pavyzdžiui, vandens nuleidimas tualete gali sudaryti iki 25 procentų viso vandens suvartojimo. Tiek nuleidimui tualete, tiek augalų laistymui lietaus vanduo gali būti kaupiamas lietaus vandens kaupimo talpose.

Aplinkos apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietaus vandens pakartotinas panaudojimas leidžia sumažinti potvynių mastus liūčių metu bei po sekančius žemų teritorijų užtvindymo ir žemės paviršiaus ar krantų erozijos atvejus.

Geriamo vandens infrastruktūros tausojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geriamo vandens tiekimo ciklas neapsieina be vandens suvartojimo netolygumų: suvartojimo išaugimo ryte ir vakare. Pritaikant pakartotiną lietaus vandens panaudojimą būtų galima sumažinti šį netolygumą bei prailginti geriamo vandens infrastruktūros elementų gyvavimo laikotarpį.

Lietaus vandens pakartotino panaudojimo trūkumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pakartotiniam lietaus vandens panaudojimui reikalingos papildomos išlaidos. Net paprastas lietaus vandens kaupimo rezervuaras reikalauja išlaidų jo įrengimui bei infrastruktūros, kad būtų galima sėkmingai ji eksploatuoti, įrengimui.

Papildomi darbai susiję su eksploatacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reikalingas papildomas dėmesys ir išlaidos lietaus surinkimo sistemai prižiūrėti, pavyzdžiui, filtrų sulaikančių medžių lapus periodiškas valymas.

Vandens nuotėkio aspektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Masiškas lietaus vandens kaupimas ir pakartotinas panaudojimas negali būti taikomas jautriose aplinkos pokyčiams teritorijose. Tokia strategija, dėl sumažėjusio vandens nuotėkio gali atvesti prie vandens telkinių padidėjusio druskingumo ir eutrofikacijos problemų.

Visuomenės sveikatos aspektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Susirūpinimo dėl visuomenės sveikatos problemų susijusių su pakartotinu lietaus vandens panaudojimu yra dažnas reiškinys. Reiktų pabrėžti, kad pakartotinas lietaus vandens panaudojimas yra skirtas geriamo vandens suvartojimo sumažinimui vartojant jį ne gėrimui.

Informacijos trūkumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietaus vandens pakartotinas panaudojimas yra naujas reiškinys, todėl vartotojai, geriamo vandens tiekėjai ir savivaldybės gali žiūrėti į tai skeptiškai kol nebus atlikta pakankamai testų ir įgyvendinta projektų.

Naujų standartų ir praktinių gidų poreikis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Platus pakartotino vandens panaudojimo pritaikymo plitimas pareikalaus papildomų standartų ir instrukcijų vartotojams bei sistemų montuotojams.