Paceikių valsčius
53°11′š. pl. 26°58′r. ilg. / 53.18°š. pl. 26.96°r. ilg.
| Paceikių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1920 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Paceikiai |
 Rusijos imperija
| |
| Minsko gubernija | Slucko apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Minsko apygarda | Slucko apskritis (1919–1920) |
[[Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika ]] | |
| Minsko gubernija | Nesvyžiaus apskritis (1920–1921) |
Paceikių valsčius (rus. Поцѣйковская волость, lenk. gmina Pociejki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje pietų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Paceikiai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas XIX a. Minsko gubernijoje.[1] Po I pasaulinio karo laikinai atiteko Lenkijai, 1920 m. – Baltarusijai. 1922 m. kovo 4 d. dalis teritorijos perduota Lesūnų valsčiui.[2]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 5100 | 533 kiemai [3] | 9 seniūnijos | 38 | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 156 psl.
- ↑ Dz.U. 1922 nr 13 poz. 119
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 60 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- Valsčiaus gyvenvietės (Radzima.net)