Pašilių koplyčia

55°57′52″š. pl. 25°36′03″r. ilg. / 55.964391°š. pl. 25.60092°r. ilg. / 55.964391; 25.60092

Pašilių koplyčia
Savivaldybė	Rokiškio rajonas
Gyvenvietė	Pašiliai (Rokiškis)
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	XIX a.

Pašilių koplyčia, dar vadinama koplytėle – koplyčia, stovėjusi Rokiškio rajone, Juodupės seniūnijoje, Pašilių kaimo kapinėse, prie kelio 3619 Obeliai–Lukštai–Juodupė . Koplyčia 1963 m. buvo išardyta ir perkelta kaip unikalus liaudies architektūros paminklas į Rokiškio krašto muziejaus atviro lauko ekspoziciją, veikiančią Rokiškio dvaro sodyboje.

Pervežtoje koplyčioje sustatytos tos pačios sienos, grindys ir lubos, bet supuvęs autentiškas stogas užkaltas panašių gabaritų lentomis ir lentelėmis, taip pat sudėti nauji lango pynučiai, dešinioji suveriamų durų pusė ir durų lango pynučiai, atnaujintas smailės pagrindas su kryžiumi. Pradėjęs pūti medžio statinys buvo atnaujintas, darbus finansavo italų mecenato Andželo Frozijaus (Angelo Frosio) fondas. Tai nedidelis, kvadratinio plano statinys, kurio sienų aukštis siekė 2,90 m, pažymėtas 1820 ir 1851 m. datomis.^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1959 m. buvo įgyvendintas sumanymas šalia Rokiškio dvaro ansamblio pastatų steigti liaudies buities muziejų. Už keliolikos metrų nuo buvusio dvaro ūkinio pastato (dar vadinamo „ledaine“), esančio prie rūmų galinio pietinio fasado, kuriame pokario metu buvo gyventojų tvarteliai (dabar – eksponatų saugyklos, staliaus dirbtuvės), pradėtas kurti liaudies buities muziejus po atviru dangumi. Iš rytų Aukštaitijos kaimų į Rokiškio krašto muziejaus parką buvo perkeliami senieji XIX a. valstiečio sodybos pastatai. Šalia įvairios paskirties pastatų buvo nutarta įkurdinti ir kraštui būdingą kaimo koplyčią.

1963 m. gegužę į Rokiškio dvaro teritoriją nuolatiniam saugojimui buvo perkelta Pašilių kaimo kapinių koplyčia.^[1] Perkeliant pastatą į muziejų, jis buvo užfiksuotas senojoje vietoje – padaryti jo matavimai, nuotraukos, kurie atspindėjo jo ryšį su aplinka, taip pat išsiaiškintas statinio amžius. Koplyčią nutarta pervežti, kai atidarius naujas gretimo Lukštų kaimo kapines niekas nebenorėjo laidoti Pašiliuose.^[2] Koplyčios viduje buvo kryžius ir Nukryžiuotasis. Kryžiaus aukštis – 3,5 m. Ant kryžiaus dvi datos: įrėžta „1820“ ir užrašyta dažais „R 1851“. Manoma, kad pirmoji data – kryžiaus, o antroji – koplytėlės pastatymo.^[3] Nukryžiuotojo kūnas dažytas baltai, perizonijus – mėlynai, erškėčių vainikas, barzda, ūsai ir plaukai – juodai. Šią koplyčią fundavo du Pašilių kaimai (dalis kaimo priklausė Veduviškio dvarui). „Kryžiavomis dienomis“ senieji gyventojai eidavo prie koplytėlės, kurią merginos apipindavo vainikais. Kitų šaltinių duomenimis,^[4] šią koplyčią 1920 m. buvo pastatę senieji kaimo gyventojai, tačiau kunigai prie jos neaukodavo šv. Mišių, tik Kryžiaus dienomis čia rinkdavosi žmonės, o merginos ją išpuošdavo vainikais.