Pereiti prie turinio

Otto Wagner

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Otas Vagneris
vok. Otto Wagner
Otas Vagneris
Gimė 1841 m. liepos 13 d.
Viena, Austrijos imperija
Mirė 1918 m. balandžio 11 d. (76 metai)
Viena, Austrija-Vengrija
Tautybė austras
Veikla austrų architektas, urbanistas
Vikiteka Otto Wagner

Otas Vagneris (vok. Otto Wagner, tikr. Otto Kolomann, 1841 m. liepos 13 d. Vienoje1918 m. balandžio 11 d. Vienoje) – austrų architektas, urbanistas, pedagogas. Termino „modernioji architektūra” autorius; laikomas moderniosios architektūros judėjimo pradininku Europoje.[1]

1857–1859 m. mokėsi Politechnikos mokykloje Vienoje, 1860–1861 m. – Statybos akademijoje Berlyne, 1861–1862 m. – Vienos dailės akademijoje. Baigęs mokslus dirbo architekto Liudvigo fon Fersterio (Ludwig von Förster) architektų studijoje, vėliau įkūrė savo biurą. 1894–1915 m. dėstė Vienos dailės akademijoje, nuo 1894 iki 1913 m. buvo architektūros profesoriumi. 1899–1905 m. priklausė Vienos Secession dailininkų ir architektų grupuotei.[2][3]

Iki 1894 m. kūrė istorizmo stiliais, vėliau modernu.[3] Nuo XX a. pr. derino istorizmo ir moderno (secesijos) formas su šiuolaikinėmis medžiagomis – metalu, stiklu. Kūrė daugiausia Vienoje. Žymesni projektai: Majolikos namas (1899 m.), Šteinhofo psichiatrijos ligoninės Šv. Leopoldo bažnyčia (1907 m.), Centrinių pašto taupomųjų kasų rūmai (1914 m.). Sukūrė gyvenamųjų namų, geležinkelio ir metropoliteno statinių. Parengė Vienos užstatymo reguliavimo bendrąjį planą (1893 m., įgyvendinta tik dalis).[2]

Parašė architektūros veikalų: „Keletas eskizų, projektų ir įgyvendintų statinių” (Einige Skizzen, Projekte und ausgefürte Bauwerke, 4 tomai, 1889–1922 m.); „Modernioji architektūra“ (Moderne Architektur, 1896 m.); „Mūsų laikų statyba...” (Die Baukunst unserer Zeit..., 1914 m.). Knygoje „Modernioji architektūra” siūlė atsisakyti istorizmo principų ir naudotis naujomis medžiagomis bei technologijomis, architektūrą kurti naujais stiliais, atitinkančiais modernių žmonių intelektualinius ir praktinius poreikius. Knyga tapo vienu įtakingiausių kūrinių šiuolaikinės architektūros teorijoje.[4]

  1. Otto Wagner, Encyclopaedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-12-31.
  2. 2,0 2,1 Otto Wagner, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2021-07-02. Nuoroda tikrinta 2021-12-31.
  3. 3,0 3,1 Otto Wagner, YourDictionary. Nuoroda tikrinta 2021-12-31.
  4. Christopher Muscato, Otto Wagner: Buildings & Modern Architecture, Study.com. Nuoroda tikrinta 2021-12-31.