Onuškis (Rokiškis)
 | ||
|---|---|---|
  Onuškis |
||
| Koordinatės | 56°07′41″š. pl. 25°31′41″r. ilg. / 56.128°š. pl. 25.528°r. ilg.Koordinatės: 56°07′41″š. pl. 25°31′41″r. ilg. / 56.128°š. pl. 25.528°r. ilg. | |
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė |  Rokiškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Juodupės seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 225 (2011 m.) | |
 Vikiteka: |
Onuškis (Rokiškis)Vikiteka | |
.JPG)
Onuškis – gyvenvietė Rokiškio rajone, 7 km į šiaurės vakarus nuo Juodupės, šalia Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos. Seniūnaitijos centras. Stovi Onuškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1908 m.) ir kulto pastatų ansamblis, Onuškio dvaras, yra biblioteka (nuo 1954 m.), kultūros namai (nuo 1958 m.) su etnografijos muziejumi (nuo 1979 m.), medicinos punktas. Į pietus nuo kaimo tyvuliuoja du Onuškio tvenkiniai, į šiaurę – Ablaino ežeras. Į vakarus nuo Onuškio yra Degesynės durpynas, į šiaurę − Alksnių, į šiaurės vakarus − Užubalių, į pietryčius − Sidabrinės ir Bryzgių piliakalniai.
Į kaimą veda kelias Juodupė–Ilzenbergas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
._Obeliskas.JPG)
Vietovė žinoma nuo 1499 m. Onuškio dvaras minimas jau 1522 m. Nuo XVII a. minimas Onuškio miestelis. XVIII a. jis perstatytas klasicizmo stiliumi. 1674 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, vėliau keliskart perstatyta. 1863 m. įkurta pradžios mokykla.
Per II pasaulinį karą Onuškio apylinkėse veikė tarybinių partizanų Žemaitės junginys. 1950–1963 m. buvo Onuškio apylinkės centras.[2]
2008 m. birželio 9 d. už 1 km nuo Onuškio užsidegė durpynas. Dėl sauso ir vėjuoto oro gaisrui artinantis prie gyvenvietės, taip pat dėl tankių dūmų iš Onuškio buvo evakuota apie 200 gyventojų. Vėliau jie sugrąžinti į savus namus.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1940 m. | Rokiškio apskritis |
| sovietmetis | Rokiškio rajonas |
| nuo 1995 m. | Juodupės seniūnija |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietovės vardas išgyveno ne vieną pasikeitimą. Iš pradžių tai buvo Hanuso dvaras, vėliau Hanušiškiai, Onuškė, XX a. tarpukariu minimas kaip Oniškis, o vėliau nusistovėjo Onuškis.[3]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. Onuškio miestelyje gyveno 294, dvare – 160, kaime – 87 žmonės. Pokariu tapo kaimu.
 | |||||||||
| 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1980 m.[5] | 1986 m.[6] | 1989 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 617 | 541 | 194 | 253 | 280 | 280 | 399 | 350 | ||
| 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | - | - | - | - | - | - | ||
| 286 | 225 | - | - | - | - | - | - | ||
| |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Onuškis (Rokiškis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Senasis Onuškis, 400 metų vadintas Hanušiškiais. Bronius Deksnys
- ↑ Onuškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 716 psl.
- ↑ Onuškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 328 psl.
- ↑ Onuškis 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 243 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Onuškis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 197 psl.
