Omega-3 riebalų rūgštys
Išvaizda
Omega-3 riebalų rūgštys (taip pat vadinamos ω-3 arba n-3 riebalų rūgštimis) – grupė riebalų rūgščių, kuriai priklauso alfa linoleno, eikozapentaeno (EPA), dokozaheksaeno (DHA) bei keletas kitų retesnių rūgščių. Jos vadinamos nepakeičiamomis, nes alfa linoleno rūgštis yra nesintetinama organizmo ir turi būti gaunama su maistu. Dalis alfa linolio rūgšties vėliau organizme gali būti paverčiama į EPA, o ši – į DHA.[1]
- Alfa linoleno rūgšties molekulė turi 18 anglies atomų. Ji gausiai randama kai kuriuose augaliniuose aliejuose (sėmenų, rapsų, graikinių riešutų, kanapių, sojų) bei žaliose lapinėse daržovėse.
- EPA molekulė turi 20 anglies atomų. Ji randama daugiausiai žuvų taukuose, mažesniais kiekiais kiaušiniuose ir jūros dumbliuose. EPA žmogaus organizmo gali būti sintetinama iš alfa linoleno rūgšties arba iš DHA.
- DHA molekulė turi 22 anglies atomus. Ji randama beveik išimtinai tik žuvų taukuose ir mažais kiekiais kiaušiniuose bei jūros dumbliuose. DHA gali būti organizmo sintetinama iš EPA.
Omega-3 riebalų rūgštys užtikrina tinkamą kraujo krešumą, mažina trombozių riziką, gerina imunitetą, įeina į lipidinių mediatorių, ląstelių membranos sudėtį, turi antioksidacinį poveikį.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Brenna JT. Efficiency of conversion of alpha-linolenic acid to long chain n-3 fatty acids in man. Curr Opin Clin Nutr Metab Care. 2002 Mar;5(2):127-32.
- ↑ Audronė Dagilytė. Omega riebalų rūgščių reikšmė lėtinių ligų profilaktikai ir gydymui. Farmacija ir laikas, 2006 m. ketvirtas numeris