Ispaninis šalavijas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.
Salvia officinalis
Ispaninis šalavijas (Salvia hispanica)
Ispaninis šalavijas (Salvia hispanica)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Šeima: Notreliniai
( Lamiaceae)
Gentis: Šalavijas
( Salvia)
Rūšis: Ispaninis šalavijas
( Salvia hispanica)

Kataloninis šalavijas (Salvia hispanica), taip pat žinomas kaip čija, – notrelinių (Lamiaceae) šeimos, šalavijų (Salvia) genties žydinčių augalų rūšis, kilusi iš centrinės ir pietų Meksikos bei Gvatemalos. Auginamas dėl valgomų sėklų, naudojamų maistui keliose Lotynų Amerikos šalyse, Meksikoje ir JAV pietvakariuose.

Žodžio kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žodis „čija“ yra kilęs iš actekų kalbos ir reiškia „aliejingas“.[1] Lietuviškas augalo pavadinimas yra ispaninis šalavijas.[2]

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ispaninis šalavijas yra vienmetis žolinis augalas, užaugantis iki 1,75 metro aukščio, su 4–8 cm ilgio ir 3–5 cm pločio lapais. Gėlės yra purpurinės arba baltos spalvos ir žydi grupėmis kiekvieno stiebo gale.

Sėklos yra mažos, ovalios, maždaug 1 mm skersmens, margos spalvos: rudos, pilkos, juodos ir baltos. Sėklos yra hidrofilinės: jos gali sugerti iki 12 kartų daugiau skysčio, negu pačios sveria.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iliustracija iš Florencijos kodekso, kurioje pavaizduotas augalas Salvia ispanica

XVI amžiaus actekų rankraščiuose Mendosos kodeksas ir Florencijos kodeksas nurodoma, jog actekai augino ispaninį šalaviją prieš Kolumbą ir pateikiama daug informacijos apie augalo naudojimą. Šalia kukurūzų tai buvo svarbi maistinė kultūra: 21 iš 38 actekų imperijos provincijų gyventojai kasmet mokėdavo mokesčius čija sėklomis.[3] Šventikams sėklomis atlygindavo už aukojamas pamaldas. Ispaninius šalavijus augino Teotihuakano gyventojai, veliau toltekai, bet įdomu, kad ne majai.[4] Jėzuitų metraštininkai laikė ispaninius šalavijus trečiuoju pagal svarbą actekų augalu – po kukurūzų ir pupelių ir prieš burnočius.

Mitybai buvo naudojamos sveikos ir sumaltos sėklos, taip pat sėklų gleivės ir aliejus. Buvo įprasta skrudinti sėklas ir sumalti į miltus, kartais sumaišant su kukurūzais. Iš miltų buvo gaminami paplotėliai, „tzoalli“ (vyniotiniai su kukurūzų lapais) ir įvairūs gėrimai.[5]

Augalas taip pat buvo naudojamas actekų medicinoje, tačiau metraščiuose gydomos ligos apibūdinamos netiksliai, todėl sunku jas identifikuoti.[6] Aliejus buvo naudojamas kosmetikos ir meno tikslais.

Žlugus Actekų imperijai čija auginimas smarkiai sumažėjo. XVIII–XIX amžiais Meksikoje išpopuliarėjo gaivieji gėrimai, pagaminti iš nesmulkintų sėklų, pridedant citrinų ir cukraus arba vaisinių sulčių. Šis gėrimas ir šiandien žinomas kaip „čija vanduo“ (isp. agua de chia) arba „šviežios čija“ (isp. chia fresca). Kita vertus, miltų vartojimas nutruko. Dėl to daugelis rūšių išnyko. Augalas vis dar buvo kultivuojamas Lotynų Amerikoje, tačiau tik kaip specifinė vietinė kultūra.

Šiuolaikinio susidomėjimo pradžia siejama su Christopher McDougall 1997 metais JAV išleista knyga „Gimęs bėgioti“ (angl. Born to Run),[7] kurioje tarp kito ko nagrinėjama tarahumara indėnų genties gyvensena ir dieta.[8]

Sėklų miltai arba nesmulkintos sėklos tradiciškai naudojamos Argentinoje, Bolivijoje, Gvatemaloje, Meksikoje ir Paragvajuje maistingams gėrimams ir maistui gaminti. Šiandien ispaninis šalavijas nedideliu mastu auginamas jo gimtinėje Meksikoje ir Gvatemaloje, o komerciniais tikslais – Argentinoje, Bolivijoje, Ekvadore, Gvatemaloje, Meksikoje ir kai kur kitur.

Maistinė vertė ir naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čija sėklos

Ispaninis šalavijas auginamas komerciniais tikslais dėl savo sėklų – maisto, kuriame gausu Omega-3 riebalų rūgščių; iš sėklų gaunama 25–30 % aliejaus, įskaitant α-linoleno rūgštį. Tipinė aliejaus riebalų sudėtis yra 55 % ω-3, 18 % ω-6, 6 % ω-9 ir 10 % sočiųjų riebalų.[9]

Iš skrudintų sėklų gaunami miltai naudojami maistingiems gėrimams gaminti. Iš miltų pagamintus grūstmilčius, sumaišytus su vandeniu ir pipirais, galima ilgai laikyti, jie yra maistingi ir gerai malšina alkį. Sėklų aliejus greitai džiūsta ir naudojamas dažams gaminti. Europos Sąjungoje leidžiama naudoti ispaninio šalavijo sėklas ir aliejų neviršijant leistinos normos, išreikštos procentais arba gramais per dieną.[10]

Ispaninis šalavijas priskiriamas prie javams prilyginamų grūdų. Tai augalai, kurie nėra tikrieji javai (migliniai), tačiau naudojami panašiai kaip javai: pavyzdžiui, grikiai, burnočiai, bolivinė balanda.[11]

Auginimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ispaninis šalavijas Paryžiaus botanikos sode

Ispaninis šalavijas komerciniais tikslais auginamas ir vartojamas gimtojoje Meksikoje ir Gvatemaloje, taip pat Bolivijoje, Ekvadore, Kolumbijoje, Nikaragvoje, šiaurės vakarų Argentinoje, kai kuriose Australijos srityse[12] ir JAV pietvakariuose. Kentukyje buvo išvestos naujos augalo rūšys, skirtos auginti šiaurinėse JAV platumose.[13] Augalas auginamas tik vietose, kuriose nebūna labai daug kritulių, nes dėl to kyla puvimo pavojus.

Augimo ciklas, nuo sėjos iki derliaus nuėmimo trunka 120–180 dienų. Tipinė sėjos norma 6 kg/ha, vidutinis derlius yra apie 600 kg/ha Laukai gali būti iki 2200 m aukštyje. Atstumas tarp augalų 0,5–0,8 m, atstumas tarp eilių 0,7–0,8 m.[14]

Salvia hispanica auginimui reikia švelniai ar vidutiniškai molingo arba smėlingo dirvožemio. Augalas mėgsta gerai nusausintas, vidutiniškai derlingas dirvas, tačiau gali susidoroti su rūgščiomis dirvomis ir vidutiniškai stipria sausra. Pasėliams reikia drėgmės daigams įsitvirtinti, o augimo metu bręstantis augalas nepakenčia drėgnos dirvos.[15]

Ispaniniam šalavijui reikia mažai trąšų: 100 kg/ha azoto, arba kai kuriais atvejais trąšos išvis nenaudojamos.[16] Lapuose esantys eteriniai aliejai atbaugina vabzdžius, todėl nereikia naudoti priemonių nuo kenkėjų pasėliams apsaugoti.[17] Tam tikrų problemų gali sukelti virusinės infekcijos, kurias gali pernešti Baltasparniai. Taip pat ankstyvam pasėlių vystymuisi gali pakenkti piktžolės, pašalinamos daugiausiai mechaniškai, nes augalas yra jautrus herbicidams.

Ispaninis šalavijas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje šias sėklas duodantis augalas neauga ir nėra plačiai žinomas.[18] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2283 apibūdina ispaninį šalaviją kaip naują maisto produktą visos Europos mastu.[19]

Platintojai ir entuziastai pristato ispanini šalavijų kaip madingą, sveiką maisto produktą,[20] supermaistą,[21] turintį sveikatai naudingų savybių.[22]

Dekoratyvinis naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Čija gyvūnėlis“ – krokodilas

Nuo 1990-ųjų JAV išpopuliarėjo „čija gyvūnėliai“ (angl. Chia pets) – sėklos, pasodintos į gyvūnėlio formos molinį pagrindą. Laistomi daigai išauga per porą savaičių ir primena gyvūno kailį ar plaukus.[23]

Artimos rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kulinarijoje taip pat naudojamos artimos rūšys:

  • Kaliforninis šalavijas Salvia columbariae
  • Liepalapis šalavijas Salvia tiliifolia

Šių augalų sėklos taip pat gali būti vadinamos „čija“.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Georg Friederici: Amerikanistisches Wörterbuch. De Gruyter, 1947, S. 170
  2. ↑ „Ar vartotinas augalo pavadinimas „čija“ (angl. chia)?“. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų bankas. Suarchyvuotas originalas 2022-09-25. Nuoroda tikrinta 2022-09-25.
  3. ↑ Cahill, Joseph P. (2003). „Ethnobotany of Chia, Salvia hispanica L. (Lamiaceae)“. Economic Botany. 57 (4): 604–618. doi:10.1663/0013-0001(2003)057[0604:EOCSHL]2.0.CO;2. S2CID 35611803.
  4. ↑ Ricardo Ayerza, Wayne Coates, S. 63, 73 f
  5. ↑ Ricardo Ayerza, Wayne Coates, S. 65 f
  6. ↑ Dr. Günter Harnisch: Chia. Mankau, 2016, ISBN 978-3-86374-202-7, S. 21 f.
  7. ↑ McDougall, Christopher (2009). Born to Run: A Hidden Tribe, Superathletes, and the Greatest Race the World Has Never Seen. Knopf. pp. 304. ISBN 978-0-307-26630-9.
  8. ↑ „Gimęs bėgioti: knygos recenzija“. „Běháme.cz, svetainė apie bėgimą, sportą ir sveiką gyvenseną“ (čekų). Nuoroda tikrinta 2022-09-25.
  9. ↑ „Nutrition facts for dried chia seeds, one ounce“. Conde Nast for the USDA National Nutrient Database, SR-21. 2010.
  10. ↑ „2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų nustatomas Sąjungos naujų maisto produktų sąrašas (Tekstas svarbus EEE. )“. EUR-Lex. Prieiga prie Europos Sąjungos teisės. Nuoroda tikrinta 2022-09-25.
  11. ↑ „Glossary of Agricultural Production, Programs and Policy“. University of Arkansas Division of Agriculture. Suarchyvuotas originalas 2007-02-14. Nuoroda tikrinta 2006-12-31.
  12. ↑ Claire Dunn (2015-05-21). „Is chia the next quinoa?“. The Sydney Morning Herald (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-09-25.
  13. ↑ „Chia“ (PDF). University of Kentucky, College of Agriculture, Food and Environment, Center for Crop Diversification Crop Profile. February 2016. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2017-01-15. Nuoroda tikrinta 2016-02-13. {{cite web}}: Citata turi nebenaudojamą parametrą |authors= (pagalba)
  14. ↑ Coates, Wayne; Ayerza, Ricardo (1998). „Commercial production of chia in Northwestern Argentina“. Journal of the American Oil Chemists' Society. 75 (10): 1417–1420. doi:10.1007/s11746-998-0192-7. S2CID 95974159.
  15. ↑ Muñoz, Loreto A.; Angel Cobos; Olga Diaz; José Miguel Aguilera (2013). „Chia Seed ( Salvia hispanica ): An Ancient Grain and a New Functional Food“. Food Reviews International. 29 (4): 394–408. doi:10.1080/87559129.2013.818014. S2CID 85052922.
  16. ↑ Jamboonsri, Watchareewan; Timothy D. Phillips; Robert L. Geneve; Joseph P. Cahill; David F. Hildebrand (2012). „Extending the range of an ancient crop, Salvia hispanica L.—a new ω3 source“. Genetic Resources and Crop Evolution. 59 (2): 171–178. doi:10.1007/s10722-011-9673-x. S2CID 14751137.
  17. ↑ „Chia“ (PDF). Cooperative Extension Service. University of Kentucky – College of Agriculture. 2012. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2015-05-13. Nuoroda tikrinta 2014-11-18. {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= (pagalba)
  18. ↑ „Ispaninio šalavijo sėklos“. agronomija.lt. Nuoroda tikrinta 2022-09-25.
  19. ↑ „2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 ir panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1852/2001 (Tekstas svarbus EEE)“. EUR-Lex. Prieiga prie Europos Sąjungos teisės. Nuoroda tikrinta 2022-09-25.
  20. ↑ Sandrija Čapkauskienė (2018-11-04). „Chia sėklos: tik mada ar iš tiesų vienas sveikiausių produktų?“. www.delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2022-09-25.
  21. ↑ „Supermaistas – kas tai?“. Jeiskauda.lt – portalas apie sveikatą. Nuoroda tikrinta 2022-09-25.
  22. ↑ „Chia sėklos – sveikatai, lieknėjimui ir kitos naudingos savybės bei receptai“. sveika.lt. 2018-02-03. Nuoroda tikrinta 2022-09-25.
  23. ↑ Owen Edwards (2007). „Chia Pet“. Smithsonian Magazine (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-09-25.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Ispaninis_šalavijas&oldid=7201013"