Niemineno dėsnis
Niemineno dėsnis – suomių kalbininko Eino Niemineno 1922 m. suformuluotas kirčio atitraukimo dėsnis, galiojantis lietuvių kalboje.[1]
Atvejai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasak Niemineno dėsnio, lietuvių kalboje kirtis buvo atitrauktas iš galinio skiemens -à(s) į priešpaskutinį skiemenį, jeigu šis buvo ilgas arba turėjo dvigarsį: mìnkštas < *minkštàs, plg. įvardžiuotinę formą minkštàsis.[2] Šis pavyzdys rodo, jog baltų prokalbėje buvo kirčiuojama ir *langàs 'lángas', *baltàs 'báltas', *ṷarnàs 'var̃nas', *lengṷàs 'leñgvas' ir t. t. Pritardamas Karaskerui Vidalui (Carrasquer Vidal), M. Viljanueva Svensonas mano, kad senõsios lietuvių kalbos daugiskaitos naudininko galūnė -mus < *-mas taip pat buvo paveikta Niemineno dėsnio: langàmus 'langams', žvėrìmus 'žvėrims', sūnùmus 'sūnums' < *langamàs, *žṷērimàs, *sūnumàs.[1] Tačiau pastaruoju atveju ne priešpaskutinis skiemuo yra ilgas ar turintis dvigarsį. M. Viljanueva Svensonas nesutinka su nuomone, kad Niemineno dėsnis galiojo tik po ilgųjų (turinčių dvigarsį arba ilgąjį balsį) skiemenų.[3] Pažymėtina, kad dabartinėje lietuvių kalboje kirčiuojama ne vienaskaitos vardininko galūnėje -às visuotinai – nepaisant priešpaskutinio skiemens ilgumo: kìtas, vìsas, dùgnas, gẽras, sãvas (kirčiuotų e, a pailgėjimas – antrinis). Kirčiavimas katràs, anàs galūnėse yra antrinis, atsiradęs vienskiemenio tàs pavyzdžiu. Ar kirtis buvo atitrauktas iš galinio -à tokiose formose, kaip vẽda (veiksmažodžio trečiasis asmuo), gẽra (bevardė giminė) – diskutuotinas klausimas.[1]
Niemineno dėsnio veikimo laiką nustatyti sunku. Pasak M. Viljanuevos Svensono, Niemineno dėsnis turėjęs pradėti galioti iki pasireiškiant Leskyno dėsniui – kirtis buvo išsaugotas ā kamieno dgs. galininke (dienàs < rytų baltų *dēnā́s < baltų prok. *deinā́ns).[1] Jei Niemineno dėsnis būtų pradėjęs galioti po Leskyno dėsnio, iš sutrumpėjusios ā kamieno dgs. galininko galūnės -às kirtis dabar būtų perkeltas į šaknies dvibalsį (**diẽnas).
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 M. Villanueva Svensson (2021). „Nieminen's law revisited“. Baltistica. Nuoroda tikrinta 2022-01-03.
- ↑ Dini, P.U. (2000). Baltų kalbos. Lyginamoji istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. p. 182. ISBN 5-420-01444-0.
- ↑ M. Villanueva Svensson (2021). „Nieminen's law revisited“. Baltistica. Nuoroda tikrinta 2022-01-07.; „Stang (1957, 158; 1966a,171) proposed that Nieminen’s law only took place after heavy syllables, but this is not backed by unambiguous evidence and requires too much analogy to be credible“.