Pereiti prie turinio

Niels Henrik Abel

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Niels Henrik Abel
N. H. Abel portretas (1824)
Gimė 1802 m. rugpjūčio 5 d.
Nedstrandas, Rugalandas, Norvegija
Mirė 1829 m. balandžio 6 d. (26 metai)
Frolandas (netoli Arendalio), Norvegija
Tautybė norvegas
Sritis matematika
Alma mater Karališkasis Frederiko universitetas
Vikiteka Niels Henrik Abel
Parašas

Nilsas Henrikas Abelis (norv. Niels Henrik Abel, 1802 m. rugpjūčio 5 d. Nedstrandas, Rugalandas – 1829 m. balandžio 6 d. Frolandas, netoli Arendalio) – žymus norvegų matematikas. Įrodė, kad aukštesnio negu 4 laipsnio algebrinės lygtys bendruoju atveju radikalais neišsprendžiamos. Vėliau jo darbą patobulino E. Galois; jie laikomi grupių teorijos pradininkais. Apibrėžė kai kuriuos radikalais išsprendžiamų lygčių tipus. Ištyrė alg. funkcijų integralus, neišreiškiamus elementariosiomis funkcijomis (Abelio integralus). Jo darbai apie binominę eilutę skatino begalinių konverguojančių eilučių teorijos raidą. Buvo vienas iš elipsinių funkcijų teorijos kūrėjų.[1] Savo darbus siuntė A. L. Cauchy, C. F. Gauss, Prancūzijos Mokslų akademijai, bet dėl nesusipratimų liko nepastebėtas. Dirbo mokytoju, turėjo rėmėjų, bet po ankstyvos tėvo mirties daugiavaikė šeima atimdavo daug resursų, todėl skurdo ir mirė nuo tuberkuliozės 26 m. amžiaus. Darbai publikuoti ir pripažinimas atėjo po mirties.

XXI a. pr. įsteigtas Abelio fondas ir skiriama Abelio matematikos premija (nuo 2003 m.).[2]

  1. Abel Niels Henrik. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
  2. The History of the Abel Prize Archyvuota kopija 2021-01-23 iš Wayback Machine projekto., The Abel Prize. Nuoroda tikrinta 2020-11-23.

N. H. Abelio biografija (abelprize.no):