Évariste Galois

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Évariste Galois
Galois-15ans.jpg
Evariste Galois 15 m. amžiaus (portretas pieštuku iš natūros)
Gimė 1811 m. spalio 25 d.
Bur la Renas, Prancūzija
Mirė 1832 m. gegužės 31 d. (20 metų)
Paryžius, Prancūzija
Tautybė prancūzas
Tėvas Nicolas-Gabriel Galois
Motina Adélaïde-Marie Galois (Demante)
Veikla matematikas
Sritis algebra
Partija respublikonas
Žinomas (-a) už Grupių teorijos pradininkas
Commons-logo.svg Vikiteka Évariste Galois
Parašas
Galois-Signature.svg

Evaristas Galua (pranc. Évariste Galois, 1811 m. spalio 25 d. Bur la Rene – 1832 m. gegužės 31 d. Paryžiuje) – prancūzų matematikas, abstrakčiosios algebros pradininkas. Sukūrė baigtinių kūnų teoriją. Suformulavo algebrinių funkcijų integralų teoremas, kurias žymiai vėliau savo darbuose pakartojo B. Riemann. Galua rado būtinas ir pakankamas sąlygas algebrinėms lygtims išspręsti radikalais (350 m. senumo problema), tam panaudojo iki tol dar nežinomus metodus. Iš pradžių nesuprasti amžininkų (C. F. Gauss, C. G. J. Jacobi), vėliau jo darbai davė pradžią Galua teorijai, grupių teorijai, Galua ryšiui. Mirė ligoninėje su kulka pilve po dvikovos neaiškiomis aplinkybėmis.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Тони Ротман „Короткая жизнь Эвариста Галуа“ (Scientific American / В мире науки – издание на русском языке, 1983, nr. 1, 84–93 psl.)