Neutrofilas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Subrendęs (segmentuotas) neutrofilas

Neutrofilai, arba mikrofagai (lot. granulocyti neutrophilici) – tai grūdėtieji leukocitai, kurių citoplazmoje esančios granulės nusidažo neutraliais dažais. Jie sudaro apie 50-75 proc. ir yra patys judriausi iš visų leukocitų. Viename mikrolitre kraujo yra 3000-5000 neutrofilų. Jų skaičius skiriasi įvairiais metų laikais – vasarą būna mažiau nei žiemą, o taip pat priklauso nuo vitaminų balanso. Neutrofilų skersmuo – 10-12 mikronų. Subrendusių ląstelių branduolį sudaro 3-4 segmentai, sujungti plonais chromatino siūlais.

Pagrindinė funkcija – fagocitozė, t. y. patekusių mikroorganizmų rijimas ir skaidymas. Sveiko žmogaus audiniuose jie juda netvarkingai, o patekus bakterijoms – ima irtis link jų. Neutrofilai išskiria fermentų, kurie stabdo arba naikina bakterijas, ardo pažeistas audinių ląsteles, o patys žūva uždegimo vietoje ir kartu su audinių irimo produktais sudaro pūlius.

Yrant neutrofilams ir kai kuriems bakterijų toksinams, pažeidimo židinyje gali susidaryti tam tikrų medžiagų, vadinamų pirogenais. Jeigu jos patenka į kraują ir nunešamos į smegenyse esantį termoreguliacijos centrą, ligoniui pakyla kūno temperatūra.