Nestiažateliai
Nestiažateliai (rus. нестяжатели) – religinis-politinis sąjūdis, gyvavęs Rusioje XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje.[1]
Bažnytinių turtų kaupimas, nestiažatelių supratimu, nesuderinamas su evangelijų priesakais, pakerta Bažnyčios autoritetą, todėl su juo kovojo.[1] Nestiažatelių persekiotojai – josifininkai; pastariesiems pavyko savo pusėn patraukti Maskvos didįjį kunigaikštį Ivaną III ir bažnytinį susirinkimą.[1] Šis nestiažatelius 1531 m. pasmerkė.[1]
Pagrindiniu sąjūdžio ideologu įvardijamas Nilas Sorskis.[1]